Kovotojas už tiesą tapo viso pasaulio priešu

Pavojingą žaidimą pradėjęs ir galingiausių pasaulio institucijų akiratyje atsidūręs australas niekur neranda prieglobsčio. Tiesa, dėl kurios jis kovoja, gali brangiai atsieiti, ir ne vien jam pačiam.

Ėmėsi saugumo priemonių

Julianas Assange‘as nuolat jaučiasi medžiojamas. Triukšmingame etiopų restorane Londone vyras kalbėjo beveik pašnibždomis, kad neišgirstų Vakarų žvalgybos agentai, kurių jis taip baiminasi.

Savo pavaldiniams, kurių gretos retėja, J.Assange‘as liepia naudotis brangiais mobiliaisiais telefonais, palaikančiais koduojamą ryšį. Savo mobilųjį telefoną vyras keičia kaip marškinius. Viešbučiuose jis registruojasi netikrais vardais, dažosi plaukus, miegą ant sofų arba ant grindų ir atsiskaito tik grynaisiais pinigais, o ne kreditinėmis kortelėmis.

„Nusprendęs eiti šiuo keliu, atsidūriau labai neįprastoje padėtyje“, – prisipažino J.Assange‘as, atvykęs papietauti į etiopų restoraną lydimas jauno operatoriaus, kuriam liepta fiksuoti bet kokias staigmenas.

Nugarą atgręžia saviškiai

Demaskuotojų tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas mano, kad artimiausios kelios savaitės bus bene pavojingiausios jo gyvenime. Savaitgalį jis sukėlė iki šiol didžiausią skandalą, paviešinęs beveik 392 tūkst. dokumentų apie karą Irake. Prieš tris mėnesius „WikiLeaks“ paskelbė 77 tūkst. slaptų Pentagono dokumentų, atskleidusių daug gėdingų faktų apie konfliktą Afganistane.

Daug kas pasikeitė nuo 2006-ųjų, kai 39 metų australas J.Assange‘as, patyręs kompiuterinis įsilaužėlis, nusprendė įkurti „WikiLeaks“, stambiais kiekiais rinkti paslaptis ir jas viešinti.

Dabar J.Assange‘ą smerkia ne tik vyriausybės. Net kai kurie bendražygiai atgręžia nugarą, kaltindami jį nenuosekliu ir valdingu elgesiu ir netgi puikybe, kuri nedera žmogui, suvokiančiam, kad už jo atskleistas paslaptis kažkas gali sumokėti krauju.

Komandos gretos retėja

„WikiLeaks“ bendradarbiai teigė, kad J.Assange‘as pats nusprendė paviešinti dokumentus apie Afganistano konfliktą net nepaslėpdamas šaltinių, teikiančių žvalgybinę informaciją NATO pajėgoms, vardus.

„Mes labai, labai nusivylėme, taip pat ir dėl to, kaip jis vėliau kalbėjo apie šį paviešinimą, – sakė „WikiLeaks“ savanorė ir Islandijos parlamento narė Birgitta Jonsdottir. – Jeigu jis galėtų sutelkti dėmesį į svarbius reikalus, būtų žymiai geriau.“

Islandas Smari McCarthy irgi nusivylė „WikiLeaks“ įkūrėju ir nusprendė palikti tinklalapio komandos gretas. Pasak vyro, kartu su juo išėjo dar keliolika žmonių. Jeigu ši tendencija tęsis, „WikiLeaks“ gali išvis išnykti.

Interneto amžiaus herojus

Istorija pilna šnipų, persimetėlių ir demaskuotojų. J.Assange‘as yra interneto amžiaus žmogus, dar nežinantis, kokių pasekmių gali sulaukti jis pats ir pasaulio paslapčių saugotojai.

„Aš 40 metų laukiau, kol kas nors atskleis tokios svarbos informaciją“, – sakė Danielis Ellsbergas, 1971 m. paviešinęs slaptą tyrimą dėl Vietnamo karo.

Jam atrodo, kad J.Assange‘as ir Bradley Manningas, 22 metų buvęs armijos žvalgybos darbuotojas, įtariamas slaptų dokumentų apie Iraką ir Afganistaną nutekinimu, turi giminingas sielas.

„Jie buvo pasiryžę sėsti į kalėjimą visam likusiam gyvenimui, kad tik ši informaciją pasiektų viešumą“, – sakė D.Ellsbergas.

Gyvenimas nežinioje

J.Assange‘ui lieka tik spėlioti, kokių veiksmų toliau imsis JAV ir jų sąjungininkai. Pentagonas ir Teisingumo departamentas svarsto imtis veiksmų pagal 1917 m. Šnipinėjimo aktą. JAV vyriausybė reikalauja, kad J.Assange‘as grąžintų jai turimus slaptus dokumentus, jų neskelbtų ir nerinktų naujų.

Pats demaskuotojas pasirinko slapstymosi kelią, bet niekur nerado prieglobsčio. Paviešinęs Afganistano karo dokumentus, jis nuvyko į Švediją, kur paprašė leidimo gyventi ir apsaugos, kurią garantuoja šioje šalyje galiojantys spaudos laisvės įstatymai. Iš pradžių atrodė, kad vyrui pasisekė.

„Jie vadino mane žurnalistikos Džeimsu Bondu, suradau daug gerbėjų“, – pasakojo J.Assange‘as.

Bet netrukus vyras buvo apkaltintas dviejų moterų išžaginimu, prokuratūra pradėjo tyrimą, o migracijos institucijos atsisakė išduoti jam leidimą gyventi.

Neužstos ir gimtoji šalis

Rugsėjo pabaigoje J.Assange‘as išskrido iš Stokholmo į Berlyną. Į bagažą atiduotas jo lagaminas, kuriame buvo trys nešiojami kompiuteriai, dingo ir nebuvo surastas.

Iš Berlyno „WikiLeaks“ įkūrėjas nusprendė vykti į Londoną, nors bijojo, kad bus sulaikytas. Turėdamas Australijos pasą, jis gali likti šioje šalyje šešis mėnesius, ir kitų metų pradžioje turės išvažiuoti. J.Assange‘as svarstė toliau vykti į Islandiją, kuri irgi garantuoja plačias spaudos laisves, bet galiausiai atsisakė šios minties nusprendęs, kad šios šalies vyriausybė irgi yra smarkiai įtakojama Vašingtono.

Gimtosios Australijos valdžia leido suprasti, kad bendradarbiaus su JAV, jeigu jos nuspręs teisti „WikiLeaks“ įkūrėją.

J.Assange‘as sakė iš aukšto Australijos pareigūno išgirdęs tokius žodžius: „Tu žaidi ne pagal taisykles, todėl su tavimi irgi bus elgiamasi ne pagal taisykles.“

Pavojus informatorių gyvybei

Organizacijos „Amnesty International“ ir „Reporteriai be sienų“ kritikuoja „WikiLeaks“ dėl to, kad tinklalapis iškėlė pavojų žmonių gyvybei, paviešinęs afganistaniečių, šnipinėjančių Jungtinėms Valstijoms, pavardes.

Talibano atstovas, prisistatęs Zabiullah Mujahidu, pranešė, kad po slaptų dokumentų paviešinimo judėjimas sudarė devynių žmonių komisiją, kuri ieškos išdavikų. Talibanas turi sudaręs ieškomų žmonių sąrašą, kuriame yra 1800 pavardžių, ir dabar lygins šį sąrašą su „WikiLeaks“ pateikta informacija.

„Kai baigsime šį procesą, Talibano teismas spręs šių žmonių likimą“, – sakė Z.Mujahidas.


Šiame straipsnyje: WikiLeaksJulianas Assange'as

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių