Kosovas toliau draskomas iš vidaus

Pirmieji parlamento rinkimai nepriklausomybę paskelbusiame Kosove išryškino kliūtis kelyje link stabilios multietninės valstybės.

Vinių prikimšta bomba

Automobilių mechanikas Draganas Stojkovičius apžiūrinėjo sugadintą garažą, sujungtą su jo namais. Ant sienų ir lubų liko daugybė mažų skylių.

„Tai tikriausiai buvo vinių prikimšta bomba, – tarė jis valydamasis rankas nuo tinko. – Baisiausia, kad mano vienuolikmetis sūnus tuo metu buvo namuose – už pat garažo.“

D.Stojkovičius ne tik keičia padangas ir remontuoja automobilius, bet ir turi politinių ambicijų. Pernai jis įsteigė partiją ir pavadino ją gimtojo miesto Zvečano, esančio Kosovo šiaurėje, vardu.

Šiame regione gyvenanti serbų dauguma įnirtingai priešinosi Kosovo albanų vienašališkam nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimui 2008 m.

Kandidatuoti – pavojinga

Tokių žmonių, kaip D.Stojkovičius, Kosovo šiaurėje yra labai mažai. Jis norėjo kandidatuoti sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose. Tačiau jo ketinimai nepatiko daugumai vietinių žmonių, nes tai prieštarauja jų tvirtam įsitikinimui, kad Kosovas tebėra Serbijos provincija.

Praėjusį mėnesį kažkas sviedė sprogmenį į D.Stojakovičiaus namus ir susprogdino automobilį. Tai buvo jau trečias išpuolis prieš vyrą per pastaruosius metus. Tuomet jis suprato, kad dalyvauti rinkimuose yra pavojinga.

„Tai buvo siaubinga. Aš noriu dalyvauti politikoje, nes gyvenu čia. Kosovo nepriklausomybės paskelbimas yra valstybės reikalas, o aš noriu dirbti vietiniame lygmenyje“, – tvirtino D.Stojakovičius.

Kosovo šiaurėje gyvenančių serbų pasipriešinimas krašto atskyrimui nuo Serbijos yra toks didelis, kad niekas net nesitikėjo, kad jie dalyvaus sekmadienio balsavime – pirmuosiuose parlamento rinkimuose po nepriklausomybės paskelbimo.

Praėjusį trečiadienį Kosovo šiaurėje buvo nužudytas už rinkimus agitavęs aktyvistas. Viešai iškabintuose plakatuose galima buvo pamatyti tik raginimus boikotuoti balsavimą.

Balsas turi būti išgirstas

Praėjo beveik treji metai nuo atsiskyrimo, o Kosovo sostinė Priština vis dar nekontroliuoja šiaurinių regionų. Serbija atkakliai laikosi savo pozicijos. Pernai gegužę Belgradas ten organizavo rinkimus į „paralelines institucijas“. Politinis vakuumas leido suklestėti nusikalstamumui.

Bet toliau į pietus esančiuose vadinamuosiuose serbų anklavuose padėtis kiek kitokia. Gračanicoje, serbų dominuojamame mieste netoli Prištinos, pilna plakatų, raginančių balsuoti už serbų partijas, dalyvaujančias rinkimuose. Pernai miestas vietos rinkimuose išsirinko merą serbą.

Gračanicos serbai, esantys toliau nuo sienos su Serbiją ir atskirti nuo Belgrado, vis aktyviau įsitraukia į Kosovo institucijų veiklą.

Gydytoja Rada Trajkovič dalyvavo rinkimuose serbų partijų koalicijos sąraše ir tikėjosi sulaukti gausios paramos.

„Aš tikrai nenorių dirbti albanų institucijose, bet čia serbų balsas turi būti išgirstas, – savo politines ambicijas paaiškino moteris. – Čia mes suprantame realybę remdamiesi tuo, ką matome. Aš tikiuosi, kad mes turėsime normalų tarpetninį dialogą parlamente, nes man nepatinka etninis atskyrimas tarp šiaurės ir pietų.“

Problemų – begalybė

Du milijonus gyventojų turinčiame krašte serbų tėra 120 tūkst., bet jų pozicija ir noras bendradarbiauti turi lemiamos reikšmės Kosovo siekiui sukurti multietninę valstybę, kaip numatyta konstitucijoje. Šiuo metų dauguma Kosovo serbų palaiko Serbijos vyriausybės poziciją.

Belgradas tiesiogiai neragino serbų boikotuoti rinkimų, bet tvirtino, kad dalyvavimui juose dabar nėra tinkamų sąlygų.

Galbūt daugiau serbų eitų balsuoti, jeigu gyvenimo Kosove perspektyvos būtų stipresnės. Bet kol kas ši ginčijama teritorija smarkiai šlubuoja, slegiama didelių problemų.

Įsišaknijusi korupcija graužia Kosovo visuomenę, nedarbas siekia 45 proc., o tarp jaunimo yra dar didesnis. Krašto ekonomika yra viena silpniausių visoje Europoje.

Infrastruktūros, sunaikintos per praėjusio dešimtmečio karą tarp serbų ir albanų, taip ir nepavyko atstatyti. Užsienio investicijos menkos, eksportui trukdo Serbijos taikoma Kosovo prekių blokada.

Be to, Kosovo Respubliką iki šiol pripažino tik 72 pasaulio valstybės.

Verslas kenčia

Su visomis minėtomis problemomis teko susidurti Bashkimui Osmaniui, vadovaujančiam vaisinių sulčių bendrovei „Laberion“. Jos gamykliniame skyriuje konvejeriu juda apelsinų sulčių pakuotės, kurios vėliau keliauja tiek į Kosovo parduotuves, tiek į užsienį.

Pernai B.Osmanis buvo tituluojamas geriausiu Kosovo verslininku, bet ir jam nepavyko išvengti nuostolių. Draudimas gabenti prekes per Serbija padidino jo kaštus maždaug 40 proc.

„Vyriausybė nepakankamai stengiasi padėti tokiems gamintojams, kaip mes, – tvirtino jis. – Jie privalo sumažinti mokesčius būtiniausioms prekėms ir stimuliuoti ekonomiką mažinant pridėtinės vertės mokestį. Čia taip sunku pelningai dirbti. Todėl ekonomika yra svarbiausias klausimas šiuose rinkimuose.“

Derybos žadina viltis

Bet išskirti svarbiausią problemą, kamuojančią Kosovo gyventojus, yra gana sudėtinga, nes jų yra visa begalybė.

Vilties žybsnis galėtų atsirasti kitų metų pradžioje, kaip Priština ir Belgradas pradės pirmą tiesioginį dialogą, kurį koordinuos ES. Tikimasi, kad jis padės išspręsti praktinius klausimus, pvz., telekomunikacijų. Kosovas iki šiol negali gauti tarptautinio telefono kodo ir priverstas skolintis mobiliojo ryšio kodus iš Monako ir Slovėnijos.

Derybos turėti sumažinti ilgai tvyrančią etninę įtampą, bet tai bus ilgas procesas. Ekspertai teigia, kad serbų ir albanų susitaikymas bus lėtas ir skausmingas.


Šiame straipsnyje: Kosovas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių