Kirgizijoje vyksiančius rinkimus temdo naujo smurto proveržio grėsmės šešėlis

Kirgizijoje sekmadienį vyks parlamento rinkimai, kurie rengiami siekiant paversti šią buvusią sovietinę Centrinės Azijos valstybę parlamentine respublika.

Rinkimų išvakarėse netyla įspėjimai, kad balsavimas gali išprovokuoti naują smurto proveržį neramumų varginamoje šalyje.

Balsavimas strategiškai svarbioje Kirgizijoje, vienintelėje pasaulio šalyje, kur veikia ir Rusijos, ir Jungtinių Valstijų karinės bazės, rengiamas pagal naują konstituciją. Joje numatyta valdžios sistema smarkiai skiriasi nuo prezidentinio valdymo, kuris yra daugumoje regiono šalių.

Kirgizijos vadovybė ir prezidentė Roza Otunbajeva, perėmusi valdžią po to, kai balandį per visuotinį sukilimą buvo nušalintas ankstesnis lyderis Kurmanbekas Bakijevas, viliasi, kad rinkimai suteiks šaliai būtino stabilumo.

Tačiau Rusija ir kai kurie apžvalgininkai įspėjo, jog tai neprotingas žingsnis ir gali atsinaujinti tarpetniniai neramumai, kurie įsiplieskė po K.Bakijevo nušalinimo ir nusinešė šimtus gyvybių.

Iš 29-ių rinkimuose dalyvaujančių partijų į parlamentą turėtų patekti mažiausiai šešios pagrindinės politinės jėgos. Manoma, kad nė vienai jų 120 vietų parlamente nepavyks užsitikrinti aiškios daugumos, todėl po rinkimų veikiausiai lauks ilgos derybos dėl koalicijos suformavimo.

Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad sekmadienį daugiausiai balsų surinks dvi prezidentę R.Otunbajevą remiančios centro kairiosios pakraipos partijos - socialistų partija "Ata-Meken" (Tėvų žemė) ir Kirgizijos socialdemokratų partija. Tačiau naujajame parlamente nė viena jų neturės daugumos, rodo apklausų duomenys.

Kad atmosfera šalyje yra labai įtempta, patvirtina ir prognozuojamas sėkmingas nacionalistinės pakraipos partijos "Ata-Žurt" (Tėvynė) pasirodymas rinkimuose. Šiai partijai vadovauja buvęs ministras Kamčybekas Tašijevas, kuris įspėjo gyventojų mažumą sudarančias etnines bendruomenes nesiekti lygių teisių su etniniais kirgizais.

Nauja politinė sistema šalyje tik formuojasi, o viešosios nuomonės apklausų duomenys gana prieštaringi, todėl rinkimų baigtis vis dar atrodo gana miglota.

Staigmenų gali pateikti partija "Ar-Namys" (Orumas), kuriai vadovauja buvęs Kirgizijos vyriausybės vadovas Feliksas Kulovas. Praėjusį mėnesį Kremliuje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu susitikęs ekspremjeras laikomas Maskvos favoritu.

"Kuo daugiau partijų pateks į parlamentą, tuo bus geriau. Žinoma, padėtis bus chaotiška, bet geriau ten negu gatvėse", - anksčiau šiais metais yra sakiusi R.Otunbajeva.

Kai balandį per kruvinus gatvių protestus buvo nušalintas K.Bakijevas, birželį šalies pietuose prasidėjo tarpetniniai neramumai, pareikalavę daugiau nei 400 gyvybių. Labiausiai buvo nuniokoti uzbekų mažumos gyvenami kvartalai.

Žmonės, nukentėję per birželį vykusius susirėmimus, agentūrai AFP sakė, kad tai buvo gerai ginkluotų kirgizų milicininkų organizuoti pogromai prieš uzbekus, sudarančius maždaug 14 proc. visų Kirgizijos gyventojų, kurių iš viso yra 5,3 milijono.

R.Otunbajeva ir jos laikinoji vyriausybė griežtai atmetė raginimus atidėti palamento rinkimus, nors tarptautiniai ir vidaus stebėtojai ne kartą įspėjo, kad politikai kursto etninę įtampą siekdami politinės naudos.

Sprendimą paversti Kirgiziją parlamentine respublika, kuriam buvo pritarta birželį vykusiame referendume, lydėjo virtinė įspėjimų iš Rusijos, kurios parlamentas, kaip ir daugumoje Centrinės Azijos šalių, tik nuolankiai tvirtina iš viršaus "nuleistus" įstatymus.
"Rusijai ir, manyčiau, Kirgizijai taip pat, parlamentinė demokratija - tai katastrofa", - rugsėjį sakė prezidentas D.Medvedevas.

Politikos analitikas iš Biškeko Marsas Sarijevas sakė, kad sekmadienio rinkimai gali būti laisvi ir sąžiningi, turėdamas galvoje, kad įspėjimai apie smurto atsinaujinimą po balsavimo gali būti išpūsti.

"Sunku numatyti, ar pralaimėjusieji imsis organizuoti rimtus neramumus. Galbūt ne, nes procesas bus skaidresnis ir nebus pagrindo drumsti viešąją tvarką", - sakė politologas.

"Opozicijai nereikės siekti savo tikslų pasitelkus smurtą. Pavyzdžiui, "Ata-Žurt" turi labai gerus šansus patekti į parlamentą ir tapti efektyvia opozicija valdančiajai koalicijai", - nurodė jis.

Vis dėlto plačiose sostinės Biškeko gatvėse, mirgančiose nuo gausybės plakatų su miglotais politiniais šūkiais apie tvarką ir stabilumą, optimizmo nejusti.

"Nesvarbu, bus Kirgizija parlamentine respublika ar ne. Viskas bus taip kaip iki šiol", - sakė 38 metų taksi vairuotojas Aleksejus Šilovas.

"Valdžia važinėjasi džipais, gyvena vyriausybiniuose butuose, jų vaikai, priešingai nei eilinių žmonių, lobsta mūsų akyse, o vienintelis mums tenkantis dalykas yra vis nauji pažadai", - sakė jis.