Kipro mokestis indėliams yra pavojingas, sako Kremlius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kipre siūlomą indėlių bankuose apmokestinimą pagal susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl finansinės pagalbos, pavadino „neteisingu, neprofesionaliu ir pavojingu“, pirmadienį sakė jo atstovas.

„Putinas sakė, kad šis sprendimas, jeigu bus priimtas, bus neteisingas, neprofesionalus ir pavojingas“, - nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Pasak D.Peskovo, V.Putinas tai sakė per neeilinį savo administracijos narių ir patarėjų ekonomikos klausimais susitikimą tam Kipro mokesčiui aptarti.

Pagal griežtas 10 mlrd. eurų susitarimo, kurį dar turi patvirtinti Kipro parlamentas, sąlygas, būtų įvestas precedento neturintis 9,9 proc. mokestis visiems indėliams bankuose, didesniems nei 100 tūkst. eurų.

Keli analitikai sakė, jog tokia priemone siekiama užtikrinti, kad Briuselis neleistų milijardų kartais neteisėtai įgytai Rusijos turtuolių naudai.

„Aišku, kad (Kipras) patiria didžiulį Europos Sąjungos spaudimą“, - sakė Rusijos finansų ministro pavaduotojas Sergejus Šatalovas, kurį citavo „Interfax“.

Apskaičiavimų yra įvairių, bet firma „Moody's“ nurodo, kad Kipre paslapčia yra palaidota iki 19 mlrd. dolerių rusų privačių pinigų. Tai sudarytų nuo trečdalio iki pusės visų Kipre esančių indėlių.

Vien Rusijos antrasis pagal svarbą bankas VTB - valstybei priklausanti institucija - Kipre, dukterinėje bendrovėje, turėjo padėtus 13,5 mlrd. dolerių, kurių dešimtadalio dabar turi netekti.

„VTB Group“ atidžiai stebi situaciją, - sakoma banko pareiškime. - Atgarsius galėsime įvertinti tik išstudijavę įstatymo tekstą".

Pasigirdus perspėjimams, kad galimas masinis indėlių atsiėmimas iš Kipro bankų gali atsiliepti visai Europai ir nustatyti blogą precedentą būsimiems pagalbos paketams kitoms šalims, Maskvoje reiškiamas didelis nepasitenkinimas.

Magnatas ir buvęs kandidatas į prezidentus Michailas Prochorovas sakė, kad Briuselis „po vieningos Europos idėja padėjo tikrą finansinę miną“.

„Ir taip yra ne dėl to, kad tai susiję su Rusijos verslu, kuris gali sau leisti prarasti du ar tris milijardus dolerių“, - sakė jis verslo dienraščiui „Kommersant“.

„Europos Sąjunga iš esmės atvėrė Pandoros skrynią“, - pabrėžė M.Prochorovas.

Kai kurie analitikai mano, kad rusai dabar tik dar labiau padidins Kipro problemas - atsiimdami savo grynuosius ir padėdami juos kituose mokesčių rojuose, tokiuose kaip Liuksemburgas.

„Labiausiai nepatenkinti rusai paparsčiausiai ieškos kitų vietų savo pinigams padėti“, - sakė „Paragone Advisory Group“ analitikas Aleksandras Zacharovas.

Kiti pažymi, kad Rusijos rublis dabar tikriausiai susilpnės.

Kipras nuolat būdavo didžiausias pavienis tiesioginis užsienio investuotojas Rusijoje, nes magnatai labai noriai repatrijuodavo savo pinigus į pelningą verslą tėvynėje.

Tačiau galbūt didžiausia grėsmė iškilo susitarimui dėl 2,5 mlrd. eurų paskolos, kurią Maskva Nikosijai suteikė 2011 metais su 4,5 proc. palūkanomis, pratęsimui.

Kipro finansų ministras Michalis Saris (Michalis Sarris) preliminariai suplanavo trečiadienio vizitą į Maskvą su užduotimi sumažinti tas palūkanas ir skolos terminą nukelti iš 2016 į 2020 metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių