Kipro bankai lieka uždaryti, pasaulio rinkose tvyro nerimas

Kipras antradienį persigalvojo ir nusprendė neatidaryti savo bankų, o pasaulio rinkas apėmė nerimas dėl padarinių, kuriuos gali lemti tarptautinių skolintojų sprendimas suteikti šiai euro zonos šaliai 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketą.

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) gynė šį susitarimą savo kreipimesi į tautą, tačiau pažadėjo pradėti baudžiamąjį tyrimą, kad būtų nustatyti atsakingieji dėl šios finansinės sumaišties.

Visi salos bankai liks uždaryti iki ketvirtadienio, Kipro centrinis bankas paskelbė pirmadienio vakarą netikėtame pranešime, atšaukdamas ankstesnį sprendimą atidaryti daugumą bankų antradienį.

Finansų ministras Michaelis Saris (Michael Sarris) nusprendė atsižvelgti į Centrinio banko vadovo Paniko Demetriadžio (Panicos Demetriades) rekomendaciją, siekiant „užtikrinti sklandų visos bankininkystės sistemos funkcionavimą“, sakoma pranešime.

Centrinis bankas vos keliomis valandomis anksčiau buvo paskelbęs, kad visi Kipro bankai, išskyrus du didžiausius, kurie labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės, atsidarys antradienį po dešimt dienų trukusio uždarymo, baiminantis masinio indėlių atsiėmimo.

Bankas „Laiki“ ir Kipro bankas turėjo likti uždaryti iki ketvirtadienio ir pagal ankstesnius planus - dėl jų restruktūrizacijos ir sujungimo pagal finansinio gelbėjimo programos sąlygas, tačiau kiti bankai turėjo veikti kaip įprasta.

Tačiau vertybinių popierių rinkos susvyravo, kai euro zonos vadovas - Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) - užsiminė, kad susitarimas dėl Kipro gali tapti modeliu, pagal kurį būtų kuriami kiti bankų finansinio gelbėjimo planai Europos vieningosios valiutos erdvėje.

„Rizikos pašalinimas iš finansų sektoriaus ir jo perkėlimas ant visuomenės pečių nėra teisingas požiūris, - pažymėjo J.Dijsselbloemas. -Jeigu norime turėti sveiką, tvirtą finansų sektorių, vienintelis būdas yra pasakyti: “Paklausykit, jeigu prisiimate riziką, turit ją nešti, o jeigu negalite panešti, nereikėjo jos prisiimti, o pasekmė gali būti tokia, jog tai bus istorijos pabaiga."

Užsidarius Europos biržoms, jo biuras patikslino šią poziciją.

„Kipro atvejis yra specifinis, su ypatingais iššūkiais, kuriems reikėjo pagalbos priemonių, dėl kurių susitarėme vakar, - sakoma jo pranešime. - Makroekonomikos tikslinimo programos yra specialiai priderinamos prie padėties konkrečioje šalyje; nenaudojami jokie modeliai arba šablonai.“

Tačiau iki to laiko žala vertybinių popierių rinkoms ir eurui jau buvo padaryta, JAV biržose kainos pirmadienį taip pat patraukė žemyn.

Netrukus po to Kipro finansų ministerija nusprendė atidėti sprendimą atidaryti visus bankus.

Prekybos pabaigoje Niujorko biržoje euro kursas iš dalies atsigavo. Tačiau antradienį pradėjus prekiauti Azijos rinkoms, tebebuvo jaučiamos neigiamos tendencijos.

Pirmadienį paryčiais N.Anastasiadis sudarė susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga (ES) dėl 10 mlrd. eurų paskolos skolų prislėgtai euro zonos narei.

Grįžęs po derybų Briuselyje, prezidentas, kreipdamasis į tautą, sakė esantis įsitikinęs, kad Kipras „vėl atsistos ant kojų“.

Iškilus pavojui, kad visuomenėje kils pykčio banga dėl šioje saloje itin svarbaus bankininkystės sektoriaus nuniokojimo, prezidentas pažadėjo pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl šios krizės ir „priskirti atsakomybę visur, kur ji priklauso“.

N.Anastasiadis sakė suprantantis „kartėlį ir nusivylimą“, jaučiamą daugelio salos gyventojų „kai kurių mūsų gerbiamų partnerių“ euro zonoje atžvilgiu. Tačiau prezidentas perspėjo, kad atsisakyti Europos bendrosios valiutos nebūtų tinkamas atsakas.

Naujasis susitarimas apsaugojo Kiprą nuo chaotiško pasitraukimo iš euro zonos, tačiau kaina bus didelė.

Dviejų didžiausių salos bankų stambieji klientai, tarp kurių esama daug Rusijos fizinių ir juridinių subjektų, patirs skaudų smūgį, kai didesniems nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) bus pritaikytas didesnis vienkartinis mokestis. Pagal susitarimą su tarptautiniais skolintojais taip pat bus uždarytas antrasis didžiausias Kipro bankas - „Laiki“.

Dalis „Laiki“ bus perkelta į Kipro banką, kuriame didesni indėliai bus „apkirpti“ 30 proc., sakė vyriausybės atstovas Christas Stilianidis (Christos Stylianides).

Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad sudarius šį susitarimą jis toliau skolins pinigus Kipro bankui ir „Laiki“ pagal krizinę likvidumo palaikymo liniją, kurią anksčiau buvo grasinama uždaryti.

Bankų sujungimas tikriausiai lems didelį darbo vietų praradimą sektoriuje, kuris buvo vienas iš nedaugelio augančių šios šalies ekonomikoje. Skolinimo vartotojams ir smulkiajam verslui kraneliai taip pat veikiausiai bus užsukti.

„Numatome gilią recesiją ir nedarbo didėjimą“, - Kipro darbo ministras Haris Georgiadis (Harris Georgiades) sakė duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Bild“, kuris buvo paskelbtas antradienį.

Pasak jo, euro zona tikisi, kad Kipras vienu mostu ištaisys visus savo ekonomikos disbalansus, o ši našta teks šalies piliečiams ir verslui.

„Turiu pasakyti, kad euro zona taip pat padarė klaidų. Kai kurie sprendimai buvo priimti, o vėliau pakeisti. Signalai, kuriuos mes gaudavome, taip pat dažnai būdavo prieštaringi“, - aiškino H.Georgiadis.

Tačiau turtingųjų euro zonos šalių, tokių kaip Prancūzija ir Vokietija, vyriausybės atsisakė gelbėti Kiprą, jeigu jis nesutiks užbaigti savo „lošimo namų“ finansų politiką, priklausomą nuo gausių įplaukų iš kitų šalių, tokių kaip Rusija.

Pagal naujausią susitarimą jokios žalos neturėtų patirti indėlininkai, kurių santaupos Kipro bankuose neviršija 100 tūkst. eurų. Šios esminės sąlygos nebuvo ankstesniame susitarime, kurį Kipro parlamentas atmetė praeitą savaitę.