Katalonijoje prasidėjo vietos valdžios rinkimai

Sužadinti nepriklausomybės ambicijų, milijonai katalonų sekmadienį balsuoja pirmalaikiuose vietos valdžios rinkimuose kurių rezultatai gali nulemti Ispanijos žemėlapio perbraižymą.

Šio šiaurės rytinio regiono prezidentas Arturas Masas žada surengti referendumą dėl Katalonijos suverenumo, jeigu šie rinkimai suteiktų jam tokį mandatą.

Tačiau nors Katalonijos nepriklausomybės vėliavos buvo iškeltos daugelyje balkonų regiono sostinėje Barselonoje, analitikai sako, kad recesijos apimtos Ispanijos skilimas tebėra tolima perspektyva.

Ispanijos premjero Mariano Rajoy dešiniosios pakraipos vyriausybė pasiryžusi sužlugdyti bet kokį referendumą, sakydama, jog jis prieštarautų sveikam protui, taip pat žada pasinaudoti nacionalinės konstitucijos numatytomis galiomis, jeigu prireiktų.

Tačiau šie rinkimai gali tapti nesantaikos priežastimi ketvirtojoje didžiausioje euro zonos ekonomikoje, siekiančiai išbristi iš giliausios recesijos nuo grįžimo prie demokratijos po diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties 1975 metais.

Separatistų judėjimą taip pat gali būti sunku sustabdyti.

Per A.Maso paskutinį rinkimų kampanijos mitingą penktadienį 18 tūkst. žmonių, susirinkusių viename Barselonos stadione, vienu balsu skandavo „Nepriklausomybė!“ ir mojavo daugybe Katalonijos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavų.

„Mes nesame Ispanijos valstybės vasalai“, - 56 metų akiniuose katalonų lyderis pareiškė savo šalininkams, kuriuos tokia kalba pamalonino.

Nepriklausomybės siekis kursto dideles aistras Katalonijoje, kurios istorija siekia ilgiau nei tūkstantmetį.

Šis regionas buvo susietas su Ispanija nuo pat simbolinio katalonų tautos gimimo, kai karalienė Izabelė Kastilietė ir karalius Ferdinandas Aragonietis, taip pat valdęs Kataloniją, susituokė 1469 metais.

Dabar 7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadalį šalies eksporto, taip pat turi vieną iš pajėgiausių pasaulyje futbolo komandų - „Barcelona FC“.

Tačiau Katalonija taip pat turi 44 mlrd. eurų skolų, kurios sudaro penktadalį jos BVP, o anksčiau šiais metais regiono valdžia buvo priversta paprašyti daugiau nei 5 mlrd. eurų, kad įvykdytų finansinius įsipareigojimus.


Šiame straipsnyje: Katalonijarinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių