Karo žurnalistika – darbas, iš kurio gali negrįžti

Snaiperiai, atakos, pagrobimai – karo zonos žurnalistai dažnai atsiduria tokių įvykių centre. Sakoma, kad nepatyrusiems žurnalistams tokį darbą dirbti pavojingiausia, bet niekas negali garantuoti ir patyrusių žurnalistų saugumo, rašo DW.de.

„Sveiki, galbūt galėtumėte rekomenduoti gerą gyvybės draudimą?“ – tokį klausimą dažnai užduota karo zonose dirbantys žurnalistai.

„Žurnalistai dirba ypač pavojingose situacijose. Jie dažnai atsiduria vietose, kuriose tikrai nenorėtų būti nei vienas iš jūsų“, – kalbėjo „Reporters Without Borders“ atstovas Ulrike Gruska.

Karo žurnalistai yra tarsi kariai. Pavyzdžiui, dabar Sirijoje, kur beveik ant kiekvieno namo stogo stovi po snaiperį, dirbantys žurnalistai rizikuoja bet kada būti pašauti, o dėl kokio svarbaus interviu gali patekti ir į užminuotas teritorijas.

Tą įrodė visai neseniai Sirijoje pašautas vokiečių reporteris Jorgas Armbrusteris. Laimei, jis išgyveno. Tačiau dešimtys vyrų ir moterų iš viso pasaulio jau paaukojo savo gyvybes tam, kad likę pasaulio gyventojai galėtų gauti tikslią informaciją.

Karas kažkam atrodo ir kaip itin patraukli karjeros galimybė. Anot U. Gruska, jam dažnai skambina jauni žurnalistai, kurie nori vykti į karo zonas vien tam, kad turėtų „didelį pliusą karjeroje“. „Tačiau jiems ten ne vieta. Kartais tokie žmonės net nemoka anglų kalbos ir visiškai neįvertina rizikos“, – sakė U. Gruska.

Tačiau kare niekam nesuteikiama 100 proc. apsauga. Jungtinės Tautos (JT) duoda tik tokį patarimą: „Jeigu tave pašovė snaiperis, apsimesk negyvu.“

Daugelyje šalių būsimi žurnalistai yra apmokomi. Pavyzdžiui, Vokietijoje tuo užsiima kariuomenė. Žurnalistai kelias dienas arba savaites praleidžia stovyklose, kuriose mokomi kaip suprasti, iš kur šaudoma, ir kaip žinoti, ar nepatekai į užminuotą lauką.

Tačiau nei apmokymai, nei įranga, nei patirtis karo zonoje negarantuos, kad žmogus grįš gyvas.

„Tačiau nereikia pamiršti ir vietinių žurnalistų. Kai užsienio žurnalistai išvažiuoja, jie ten lieka. Nepaisant jų indėlio, Vakarų spaudoje jie paminimi retai“, – apgailestavo U. Gruska.

Per 2013 metus pasaulyje karo zonoje jau žuvo 13 žurnalistų. Jeigu į aukų sąrašą įrauksime ir tinklaraštininkus, tai vien Sirijoje buvo nužudyti bent 24 žurnalistai. Per 2012 m. žuvo 141 žurnalistas, daugiausiai aukų pareikalauta Sirijoje.

„Baisiausia tai, kad net suprasdami pavojų, tie žmonės vis vien vyks į karo zonas ir rizikuos savo gyvybėmis tam, kad jūs gautumėte informaciją tiesiai iš įvykių centro“, – tęsė U. Gruska.