Karalienės dalyvavimas M. Thatcher laidotuvėse - pagarbos atspindys

Karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) dalyvavimas Margaret Thatcher (Margaret Tečer) laidotuvėse šį trečiadienį bus reta garbė, kuri suteikia ir tam tikros informacijos apie didele dalimi nežinomus dviejų iš garsiausių ir įtakingiausių pasaulio moterų santykius.

Karalienės dalyvavimas iškilmingose buvusios ministrės pirmininkės laidotuvėse, kurios organizuojamos monarchei sutikus, gali nutildyti dešimtmečiais sklandžiusius gandus, kad jos nesutarė.

Tai bus pirmas kartas nuo valstybinių Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) laidotuvių 1965-aisiais, kai dabar 86-erių karalienė dalyvauja laidojant kurį nors jos ministrą pirmininką.

Nuo 1979-ųjų iki 1990-ųjų pirmoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė moteris audiencijos pas karalienę eidavo kiekvieną antradienį.

Kaip ir per susitikimus su visais kitais jos ministrais pirmininkais, tie atviri pokalbiai įvairiausiomis temomis niekada nebuvo įrašinėjami, jų turinys niekada nebuvo viešai aptarinėjamas. Monarchės Elizabeth politinės pažiūros paprasčiausiai yra nežinomos.

M.Thatcher savo ruožtu laikėsi įsigalėjusios tvarkos ir apie 11 metų trukusius susitikimus su karaliene beveik nieko neparašė savo 1993 metų autobiografijoje „Metai Dauningstrite“ (The Downing Street Years).

„Visos audiencijos pas karalienę vyksta griežto konfidencialumo sąlygomis, - rašė ji. - Bet kas, kas įsivaizduoja, kad jos yra tik formalumas ar apsiriboja socialinėmis malonybėmis, labai klysta; jos yra santūriai dalykiškos, o Jos Didenybė demonstruoja didžiulį einamųjų klausimų perpratimą ir patirties aprėptį“.

Galbūt žodžiai „tiesūs“ ir „pagarbūs“ geriau nusako jų santykius nei „maloni draugystė“. Gali būti, kad abi jos tam tikru mastu žavėjosi viena kita.

Tvirta monarchistė M.Thatcher, kuri tuo pačiu retai leisdavosi į reveransus, labai gerbė karalienę Elizabeth II, kuri savo ruožtu, kaip sako ekspertai, gerbė ministrę pirmininkę, nusipelniusią valdžios viršūnės vyrų dominuojamoje aplinkoje.

1986 metais laikraštis „The Sunday Times“ paskelbė iš Bakingamo rūmų nutekintą informaciją, kad karalienę nuliūdino socialiniai M.Thatcher ekonominės politikos padariniai, kad ji jai atrodė „beširdė“ ir kad monarchė nesutiko su Sandraugos sankcijomis Pietų Afrikos Respublikai (PAR).

Ta informacija sukėlė didelį triukšmą ir buvo pasmerkta kaip neteisingai perteiktas išpūtimas.

Tačiau galiausiai nutekintas pranešimas buvo priskirtas karalienei artimam šaltiniui - jos spaudos sekretoriui, kuris po kurio laiko pasitraukė.

„Nors spauda negalėjo atsispirti pagundai spėlioti apie rūmų ir Dauningstrito nesutarimus, ypač - dėl Sandraugos reikalų, man karalienės požiūris į vyriausybės darbą visuomet atrodė absoliučiai korektiškas, - rašė M.Thatcher. - Žinoma, tomis aplinkybėmis istorijos apie “dviejų galingų moterų„ susirėmimus buvo pernelyg geros, kad jų neišgalvotum“.

Karalienės ir M.Thatcher amžiaus skirtumas buvo vos pusė metų, abi jos tais pačiais savo gyvenimo etapais išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir tolesnių dešimtmečių socialines bei ekonomines permainas.

M.Thatcher vis dar yra ilgiausiai Britanijoje ministro pirmininko poste dirbęs žmogus.

„Manau, kad jos sutarė daug geriau, nei patiktų žiniasklaidai ... Vienintelis dalykas, dėl kurio jos nebūtinai visiškai sutardavo, buvo Sandrauga“, - sakė gerų ryšių turintis karališkosios šeimos biografas Hugo Vickersas (Hugas Vikersas).

„Karalienė turėjo labai gerbti Thatcher kaip moterį, kuri gyvenime viską pasiekė pati. Tikrai žinau, kad karalienę labai nuliūdino tai, kaip Konservatorių partija atsikratė Thatcher. Ji manė, kad tai buvo bjaurus dalykas“, - sakė jis apie spartų ministrės pirmininkės nušalinimą 1990 metais.

„Ji nedelsdama įteikė jai medalį “Už nuopelnus„, o vėliau - Keliaraiščio ordiną“, - priminė H.Vickersas.

Tie retai įteikiami aukšti apdovanojimai „rodo, kad karalienei ji patiko“, nes juos karalienė skiria savo pačios pasirinkimu.

Monarchė retai dalyvauja asmeninėse ministrų pirmininkų šventėse, bet 2005-aisiais nuvyko į 80-ąjį M.Thatcher gimtadienį.

Dirbdama ministro pirmininko poste M.Thatcher gynė karalienės aukščiausiąją valdžią ir valdžią užjūrio teritorijose, taip pat - ją kaip asmenį.

Kai Argentina 1982 metais įsiveržė į Britanijos Folklandų salas, „Geležinė ledi“ nusiuntė ten pajėgas sėkmingai jų atgavimo misijai.

„Kokia buvo alternatyva? Kad koks nors paprasčiausias diktatorius valdytų karalienės pavaldinius ir paimtų viršų sukčiavimu ir smurtu? Ne man būnant ministre pirmininke“, - yra sakiusi M.Thatcher.

O kai JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) 1983 metais nusiuntė pajėgas į Grenadą atkurti ten demokratijos, ji negailėdama išbarė savo artimiausią sąjungininką už įsiveržimą į karalienės teritoriją be karalienės leidimo.

Pasak H.Vickerso, dabar jau miręs M.Thatcher vyras Denisas jam 1997 metais sakė, kad jo žmoną „absoliučiai pašiurpino tai, kaip žiniasklaida elgėsi su karaliene“ mirus Velso princesei Dianai, nes karalienė esanti „tokia maloni ir rūpestinga moteris“.

„Denisas pasakė: “Margaret ir aš esame tik paprasti vidurinės klasės žmonės ir ėmėme ją labai gerbti„. Jie laikėsi tokio požiūrio“, - pridūrė biografas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių