Kalinamas kurdų lyderis A.Ocalanas ragina nutraukti ugnį

Kalinamas kurdų sukilėlių lyderis Abdullah Ocalanas (Abdula Edžalanas) ketvirtadienį paragino nutraukti ugnį ir paskatino sukilėlių kovotojus sudėti ginklus bei pasitraukti iš Turkijos, tuo suteikdamas viltį užbaigti jau tris dešimtmečius nesiliaujantį,dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių pareikalavusį konfliktą. "

gyvename tokį etapą, kai ginklai turėtų būti nutildyti", - sako A.Ocalanas laiške, kurį parašė iš izoliuoto salos kalėjimo kameros ir kurį didžiulei miniai Dijarbakyre šalies pietuose perskaitė vienas kurdų parlamentaras.

Ankara džiaugsmingai sutiko ilgai lauktas paliaubas, tačiau perspėjo, kad ji tikisi ne tik žodžių, bet ir veiksmų.

A.Ocalanas, uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (KDP) įkūrėjas,  ragindamas ginkluotus sukilėlius pasitraukti iš Turkijos, pareiškė, kad atėjo laikas „imti viršų politikai, o ne ginklams“.

Raginimas nutraukti ugnį vainikuoja kelis mėnesius trukusias slaptas taikos derybos tarp Turkijos žvalgybos agentūros ir buvusio valstybės priešo numeris vienas A.Ocalano.

Atrodo, kad ir premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ir A.Ocalanas, kurį turkai paprastai vadina „kūdikių žudiku“, stato savo politinę ateitį ant kortos, vėl mėgindami užbaigti 29 metus trukančią ginkluotą kovą dėl kurdų savivaldos, nusinešusią maždaug 45 tūkst. žmonių, daugiausia kurdų, gyvybių.

„Atvertos durys perėjimui nuo ginkluotos kovos į demokratinę kovą“, - sakė 64 metų A.Ocalanas, kurį kurdai vadina „Apo“ („Dėde“) ir kuris kali nuo 1999 metų kalėjime Imralio saloje netoli Stambulo iki gyvos galvos už valstybės išdavimą ir separatizmą.

„Tai nėra kovos pabaiga, tai naujos pradžia, - sakė jis. - Atėjo laikas vienybei“.

Turkijos vidaus reikalų ministras Muammeras Guleras (Muameras Giuleras) atsargiai pasveikino A.Ocalano pranešimą.

„Ši kalba yra taikos kalba, dabar privalome padaryti, kad ji veiktų“, - sakė M. Guleras, kurį citavo Anatolijos naujienų agentūra.

R.T.Erdoganas sako tikįs šiuo taikos procesu, „net jeigu už jį reikės sumokėti politine karjera“, opozicijoje esantiems nacionalistams kaltinant premjerą „išdavyste“.

Taikos derybos buvo pradėtos pernai, smarkiai padaugėjus KDP kovotojų išpuolių prieš Turkijos saugumo pajėgas.

A.Ocalano paliaubų pranešimas buvo paskelbtas per kurdų Naujuosius metus, Naurūzą, šimtams tūkstančių žmonių susirinkus švęsti kurdų dominuojame mieste Dijarbakyre.

Nuo ankstyvo ryto žmonės plūdo į pagrindinę aikštę, išpuoštą radonos, geltonos ir žalios spalvos kurdų vėliavomis, ir klausėsi,  kaip kurdų įstatymų leidėjai skaitė A.Ocalano laišką kurdų ir turkų kalbomis.

„Aš tikiu taika, - sakė pagyvenęs ūkininkas Ahmetas Kaplanas, gyvenantis netoli Dijarbakyro. - Mano vienas sūnus yra kalnuose, o kitas - kariuomenėje. Tai turi liautis, reikia užbaigti motinos ašaras“.

Dijarbakyre virš pakylos buvo iškeltas milžiniškas plakatas su užrašu „Demokratinis sprendimas, laisvę mūsų lyderiui Ocalanui“, tūkstančiai žmonių laikė transparantus, skanduodami „Ir taikoj, ir kare, būsime su tavimi, vade!“

„Naurūzo šviesulys liepsnoja taikai“, - skelbia antraštė laikraštyje „Sabah“, kurioje kalbama apie šventinį ritualą, kai jaunuoliai šokinėja per ugnį demonstruodami savo drąsą.

Įsisenėjusios Turkijos kurdų problemos sprendimas galėtų įrašyti R.T.Erdogano vardą į istoriją, panašiai kaip vergijos panaikinimas prieš šimtą metų įrašė į amerikiečių atmintį Abrahamo Lincolno (Abraomo Linkolno) vardą, rašė turkų dienraščio „Hurriyet Daily News“ vyriausiasis redaktorius Muratas Yetkinas (Muratas Jetkinas).

„Jeigu jis gali tai padaryti ir įtikinti žmones, kad politinis kurdų problemos sprendimas vyksta, o konfliktas baigėsi, tada taip, yra galimybė, kad Erdoganas gali būti Turkijos Lincolnas“, - vasario mėnesį rašė jis.

Mainais už paliaubų paskelbimą 15 mln. Turkijos kurdų bendruomenei turėtų būti suteiktos didesnės konstitucinės teisės, iš kalėjimų turėtų būti paleisti tūkstančiai su KDP siejamų kalinių, taip pat kurdų kovotojams turėtų būti leista pasitraukti į šiaurinę Irako dalį.

Ugnies nutraukimas bus ir A.Ocalano įtakos PKK išbandymas po daugelio metų, kai jis yra atkirstas nuo išorinio pasaulio.

Mažiausiai keturi ankstesni A.Ocalano bandymai nutraukti ugnį įstrigo trūkstant pasitikėjimo tarp PKK ir jos nesutaikomos priešininkės Ankaros. Kaskart žlugus ugnies nutraukimui, smurtas suintensyvėdavo.

Paklaustas, ar naujasis taikos procesas bus sėkmingas, teisingumo ministras Sadullah Erginas (Sadula Erginas) žurnalistams atsakė, kad „garantijų nėra“. 
„Tačiau žinome, kas nutiks, jei nepavyks“, - pridūrė jis.

Praėjusią savaitę pademonstruodama geros valios ženklą PKK paleido aštuonis turkų belaisvius, kuriuos įkaitais laikė maždaug dvejus metus. Sukilėlių judėjimas nori, kad būtų paleista šimtai, jeigu ne tūkstančiai, žmonių, sulaikytų apkaltinus juos ryšiais su PKK.

Valdant R.T.Erdoganui, kuris premjeras yra nuo 2002-ųjų, kurdų mažumai pastaraisiais metais buvo suteikta daugiau kalbinių teisių, įskaitant televizijos kanalo kurdų kalba įkūrimą, bet tolesnių reformų buvo atsisakyta dėl nacionalistų nepasitenkinimo.

Tačiau atnaujintas taikos procesas sulaukė ir prieštaringų vertinimų. Nacionalistų opozicijos lyderis Devletas Bahceli (Devletas Bachčelis) apkaltino R.T.Erdoganą „valstybės išdavimu“ ir „šalies išpardavimu prakeiktų banditų gaujai“.


Šiame straipsnyje: TurkijakurdaiAbdullah Ocalanas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių