- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį priėmė pirmąją sutartį, reguliuojančią prekybą konvenciniais ginklais, - tuo siekiama padidinti skaidrumą šiame dažnai neskaidriame versle ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.
Prieš šią sutartį balsavo tik Sirija, Šiaurės Korėja ir Iranas, blokavusios pastangas priimti šį dokumentą praeitą savaitę. Tačiau pasaulinės ginklų prekybos lyderės Rusija ir Kinija, taip pat pagrindinės pirkėjos - Egiptas ir Indija - buvo tarp 23 susilaikiusių.
Šis pirmas nuo 1996 metų, kai buvo sudaryta Visuotinė branduolinių ginklų bandymų draudimo sutartis, svarbus susitarimas dėl ginklų būtų taikomas prekybai tankais, šarvuočiais, didelio kalibro artilerijos sistemomis, koviniais lėktuvais ir sraigtasparniais, karo laivais, raketomis ir reaktyvinės artilerijos sistemomis, taip pat mažo kalibro ir pėstininkų ginklais.
Sutartyje nenumatomos automatinės jos įgyvendinimo priemonės, tačiau ji skatins ginklų prekybos dalyvius atsižvelgti į žmogaus teises.
Šalys, kurios laikysis šios sutarties, įkurs nacionalines prekybos ginklais priežiūros institucijas, taip pat turės užtikrinti, kad eksportuojami ginklai nebūtų naudojami vykdant genocidą, karo nusikaltimus ir kad nepatektų į teroristų arba organizuotų nusikaltėlių rankas.
JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) šią sutartį vadina istoriniu diplomatiniu pasiekimu - „ilgai gyvavusių svajonių ir daugelį metų trukusių pastangų kulminacija“.
„Ji bus galingas naujas įrankis mūsų pastangose išvengti sunkių žmogaus teisių pažeidimų arba tarptautinių humanitarinių įstatymų pažeidimų ... Be to, jis suteiks labai reikalingą postūmį kitoms pasaulinėms nusiginklavimo ir neplatinimo pastangoms“, - sakoma jo pranešime.
Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ginklų kontrolės ir žmogaus teisių programos vadovas Brianas Woodas (Brajanas Vudas) atkartojo šią mintį, sakydamas, kad „pasaulis ilgai laukė šios istorinės sutarties“.
JT Generalinė Asamblėja naująją sutartį palaikė triuškinama dauguma - 154 balsais prieš tris.
Atskiros šalys gali pradėti ją ratifikuoti nuo birželio. Sutartis įsigalios, kai ją patvirtins bent 50 valstybių, tačiau šis procesas gali užtrukti 1-2 metus.
Jungtinės Valstijos pasveikino balsavimo rezultatus, sakydamos, kad JT sutartis padės pažaboti ginklų siuntas, skatinančias karo nusikaltimus. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pažymėjo, kad šis dokumentas yra „stiprus, veiksmingas ir įgyvendinamas“.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ją vadino istorine sutartimi, „kuri gelbės gyvybes ir palengvins didžiules žmonių kančias, patiriamas dėl ginkluotų konfliktų visame pasaulyje“.
Tačiau Kinijos ambasadorius prie JT Li Baodongas pareiškė, kad Pekinas „nepalaiko daugiašalės sutarties stūmimo per Generalinę Asamblėją ... Tai neigiamas precedentas. Turėtume derėtis bendru sutarimu.“
Prieš šią sutartį balsavusios Šiaurės Korėjos pasiuntinys prie JT Ri Tong Ilas (Li Tong Iras) teigė, kad dokumentas yra „nesubalansuotas“ - jame niekaip nesiekiama riboti ginklų eksporto, taip pat neužkertamas kelias šios veiklos „perdavimui nevalstybiniams veikėjams“.
Naująją sutartį taip pat kritikavo nevyriausybinė tyrimų organizacija „Conflict Awareness Project“ (CAP), pažymėjusi, kad šis dokumentas palieka didžiulių spragų tarpininkams, veikiantiems ginklų prekybos tinkluose.
„Kadangi tarpininkas yra centrinis veikėjas iš jų visų, naudojantis teisėto verslo priedangą, kad nukreiptų ginklus į neteisėtą prekybą, būtent jam reikalingas griežčiausias reguliavimas“, - sakė CAP vykdomoji direktorė Kathi Lynn Austin (Keiti Lin Ostin).
„Valstybės, kurios rimtai nusiteikusios pažaboti neteisėtą ginklų kontrabandą ir apsaugoti teisėtą prekybą ginklais, turėtų įvesti visų ginklų prekybos tarpininkų privalomąjį licencijavimą ir registraciją, - pridūrė ji. - Iki tol šie tarpininkai lieka patogiai užtikrinti, kad galės užsiimti savo mirtinu verslu kaip įprasta.“
Per dešimt dienų trukusias įtemptas JT derybas nepavyko užsitikrinti tvirto palaikymo šiai sutarčiai tarp Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, kurios dešimtmečius buvo pagrindinės ginklų eksporto rinkos.
Jungtinės Valstijos, kurios yra didžiausios ginklų eksportuotojos, užimančios 30 proc. šios rinkos, buvo tarp tvirtai palaikančių sutartį, nors dar neaišku, ar Kongresas ją ratifikuos.
Rusija nurodė dar neapsisprendusi, ar ratifikuos šį susitarimą, argumentuodama, kad joje esama „spragų“ ir „abejotinų“ nuostatų, tokių kaip neužtikrinama ginklų perdavimo nevalstybiniams veikėjams kontrolė.
Maskva sakė nerimaujanti dėl ginklų, patenkančių į čečėnų sukilėlių rankas, nors jau du dešimtmečius pagrindinis naujos ginkluotės šaltinis tame Šiaurės Kaukazo regione buvo korumpuoti Rusijos tiekėjai ir netgi kariškiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai1
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais2
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...