J.Buzekas „surėmė ietis“ su ES lyderiais dėl „neeuropinio“ biudžeto

Kompromisinis Europos Sąjungos (ES) ateinančių metų biudžetas veikiausiai bus maždaug 3 proc. didesnis, palyginti su šių metų Bendrijos išlaidomis.

Tokią išvadą galima daryti po gyvos Bendrijos šalių lyderių ir Europos Parlamento pirmininko diskusijos apie tai, ar dera didinti ES biudžetą tokiu metu, kai dauguma sostinių priverstos karpyti savo biudžetus, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė "EUobserver".

Įprastas susitikimas, kurio metu ES vadovas Jerzy Buzekas paprastai perskaito pareiškimą ir išeina, šį kartą baigėsi valanda vėliau nei numatyta, kai Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas nusprendė įsikišti ir pasisakyti prie Europarlamento prašymą padidinti Bendrijos biudžetą 6 procentais.

Tuomet britų premjero pavyzdžiu pasekė ir savo nuomonę pareiškė daugiau nei dešimt kitų šalių vadovų, dauguma kurių parėmė D.Camerono poziciją. Kaip rašo "EUobserver", Belgijos ir Graikijos vyriausybių vadovai buvo tarp vos kelių lyderių, išsakiusių pritarimą J.Buzeko prašymui.

"Visi, pasisakantys prieš šešių procentų padidinimą, yra antieuropiečiai", - pareiškė J.Buzekas ES lyderiams. Jį citavo diplomatai, dalyvavę debatuose, kurie vyko už uždarų durų.

Pasak jų, reaguodamas į šiuos J.Buzeko žodžius, D.Cameronas replikavo: "Minutėlę. Ką tik apkarpiau lėšas policijai. Ar tai reiškia, jog esu nusiteikęs prieš policiją?"
Vokietijos kanclerė taip pat įsikišo: "O aš apkarpiau Vokietijos biudžetą. Ar tai reiškia, jog esu antivokiška?"

Per spaudos konferenciją po susitikimo Europos Parlamento pirmininkas stengėsi netekti reikšmės, kad nesulaukė lyderių pritarimo.

"Dauguma kalbėjusiųjų parėmė jį (D.Cameroną), tačiau dešimt (tarp 27 valstybių narių) - tai ne dauguma. Nuomonės išsiskyrė, visi sakė, jog tai sunkus metas, bet ne visur yra taip sunku, kaip nupasakojo ponas D.Cameronas", - sakė lenkų politikas.

J.Buzekas taip pat pabrėžė, kad Europos Parlamentas pasirengęs ieškoti kompromiso dėl 6 procentų, kol vyks "rimtos diskusijos" apie būtinybę užtikrinti būsimą ES senų ir naujų politikos krypčių finansavimą.

Pasak jo, Lisabonos sutartis iškėlė Bendrijai naujas užduotis: "Daugiau pareigų reiškia, kad reikia daugiau lėšų".

"Absoliučiai būtina rasti kompromisą ir baigti (derybas dėl biudžeto) per tris savaites. Tuomet mes norime pradėti rimtą diskusiją apie būsimą ES politikos finansavimą. Tai reiškia pačios Bendrijos ateitį. Kalbėdami apie apkarpymus taip pat turėtume pamąstyti, ką reikštų netekti ES teikiamos bendros naudos", - sakė J.Buzekas.

Su derybomis susiję ES pareigūnai sako, kad artimiausiomis savaitėmis veikiausiai bus susitarta dėl kompromisinio sprendinio - padidinti biudžetą maždaug 3 procentais.

Ketvirtadienį D.Cameronas, anksčiau griežtai raginęs visiškai įšaldyti biudžetą, su dešimt kitų lyderių parengė bendrą laišką, kuriame teigiama, jog maksimaliai biudžetas galėtų būti padidintas 2,91 procento.

Laišką, be britų premjero, taip pat pasirašė Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Švedijos, Danijos, Čekijos, Austrijos, Suomijos, Slovėnijos ir Estijos lyderiai.

Europos Vadovų Taryba dar praėjusią vasarą sutarė, kad biudžetas bus didinamas ne daugiau 2,9 procento. Tuo metu Didžioji Britanija tam nepritarė, tačiau jai nepavyko užsitikrinti pakankamos paramos, kad galėtų blokuoti žingsnį.

Biudžeto didinimas 6 proc., kaip siūlo Europos Parlamentas, "visiškai nepriimtinas tokiu metu, kai privalome priimti sunkius sprendimus nacionaliniu lygiu, kad suvaldytume valstybės išlaidas", sakoma laiške, kurio kopiją matė "EUobserver".

"Taryba pasiūlė 2011 metų ES biudžeto išlaidas padidinti 2,91 procento. Aiškiai sakome, kad su didesniu skaičiumi mes negalime sutikti", - sakoma jame.

Net jei kompromisiniu sprendiniu taps 3 proc., ES lyderiai kitų metų viduryje gali priimti sprendimą padidinti išlaidas 3,5-4 proc., kaip tai nutiko šįmet.