JAV griežtai pasipriešinta norui stiprinti šaunamųjų ginklų kontrolę

Įtakingiausia JAV ginklų lobistų organizacija pirmadienį pareiškė griežtai nepritarianti bet kokiems papildomiems suvaržymams šaunamųjų ginklų ir šaudmenų prekyboje, nors Amerikos piktinasi dėl žudynių Sendi Huko pradinėje mokykloje.

Nacionalinės šaunamųjų ginklų asociacijos (National Rifle Association, NRA) vykdomasis viceprezidentas Wayne'as LaPierre'as (Veinas LaPjeras) sekmadienį pareiškė, jog pasiūlymas įstatymu uždrausti kovinių ginklų ir didelės talpos šovinių dėtuvių bei juostų pardavimą yra „fiktyvus“ ir kad jis neveiks kaip tikimasi.

W.LaPierre'as pakartojo, jog NRA siūlo kiekvienai mokyklai paskirti po ginkluot` apsaugininką. Jis taip pat argumentavo, kad masinių šaudynių bangą Amerikoje gali sustabdyti ne griežtesnė šaunamųjų ginklų pardavimo ir naudojimo tvarka, o didesnės pastangos persekiojant nusikaltėlius ir tobulinant sutrikusios psichikos pacientų kontrolę.

Gruodžio 14 dieną 20-metis Adamas Lanza, kuriam matomai buvo pakrikusi psichika, nušovė savo motiną Konektikuto mieste Niutaune, o vėliau nuvažiavo į vietos mokyklą ir nušovė joje 26 žmonės, tarp jų 20 pradinukų.

Užpuoliko, turėjusio pusiau automatinį šautuvą, panašų į naudojamus kariuomenės, ir du pistoletus, aukomis tapo 6-7 metų moksleiviai ir šešios suaugusios mokyklos darbuotojos. Iškvietus policiją, A.Lanza nusišovė.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad palaikytų naujus suvaržymus, uždraudžiančius kovinius šaunamuosius ginklus, taip pat pavedė viceprezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) vadovauti komisijai, kuri turėtų pasiūlyti kitokių priemonių, pradedant mokyklų apsaugos stiprinimu, baigiant griežtesne sutrikusios psichikos asmenų kontrole.

Demokratė senatorė Diane Feinstein (Dajan Fainstain) pažadėjo sausio 3-ąją pateikti teisės akto projektą, kuris uždraustų bent 100 rūšių kovinius pusiau automatinius ginklus, taip pat apribotų galimybes juos pervežti, importuoti ir laikyti.

„Manau, tai fiktyvus teisės aktas, ir dėl šios priežasties netikiu, kad jis bus priimtas, - W.LaPierre'as sakė televizijos NBC laidai “Meet the Press„. - Visa tai pagrįsta melu, kuris buvo atskleistas.“

NRA atkreipia dėmesį į faktą, kad 1999 metų žudynės Kolumbaino vidurinėje mokykloje, per kurias du vyresniųjų klasių moksleiviai nušovė 12 vaikų ir vieną mokytoją, buvo įvykdytos tuo metu, kai galiojo panašūs apribojimai šaunamiesiems ginklams, kokie siūlomi dabar.

„Nemanau, kad tai veiks. Nuolat tai sakau - su tuo neįmanoma sutikti, nes tai neveiks; tai neveikė anksčiau. (Senatorės) Diane Feinstein (siūlomas) draudimas galiojo, tačiau įvyko Kolumbaino (žudynės)“, - aiškino W.LaPierre'as.

1994 metais priimtas teisės aktas, nustojęs galioti 2004-aisiais, draudė toliau gaminti ir pardavinėti 19 modelių šaunamuosius ginklus ir į juos labai panašias ginklų kopijas.

Taip pat buvo sudarytas sąrašas, kuriame vardijamos ginklų dalys, tokios kaip nuimamos šovinių dėtuvės ir šūvio blyksnio slopintuvai, kuriais, teisės požiūriu, įprastus šaunamuosius ginklus galima paversti koviniais. Buvo uždrausti ginklai, turintys du ar daugiau šių komponentų.

Tačiau pastaruosius tris dešimtmečius ginkluoto smurto mastai Amerikoje labai padidėjo: nuo 1982 metų šalyje įvyko 62 masinės šaudynės. Per tuos incidentus žudikai dažniausiai naudodavo teisėtai įsigytus pusiau automatinius pistoletus ir šautuvus.

Manoma, kad Jungtinėse Valstijose 2009 metais turėta apie 310 mln. nekarinių šaunamųjų ginklų - maždaug po vieną kiekvienam piliečiui. Apskaičiuota, kad Amerikoje tikimybė būti nušautam 20 kartų didesnė negu kurioje nors kitoje išsivysčiusioje šalyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių