Įtariamo Bostono maratono sprogdintojo areštas provokuoja diskusijas

Įtariamo Bostono maratono sprogdintojo areštas išprovokavo debatus dėl teisinės išlygos, leidžiančios policijai apklausti asmenis, neinformavus jų apie turimas teises.

Pareigūnai pasinaudojo „viešojo saugumo“ teisine išimtimi, leidžiančias apklausti suimtą Džocharą Carnajevą, nesupažindinus jo su vadinamosiomis Mirandos teisėmis - teise tylėti ir teise į advokatą.

Bet kai kurie respublikonai įstatymų leidėjai ragino paskelbti šį paauglį „priešo kombatantu“ - tokiu atveju jo statusas būtų toks pats, kaip Gvantanamo įlankos kalėjime laikomų „karo su teroru“ įtariamųjų.

Tačiau senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) vėliau papildė savo komentarus kai kuriomis išlygomis, pažymėjęs, kad Dž. Carnajevas turėtų būti laikomas priešo kombatantu tik per tardymą ir kad jis turėtų būti teisiamas federalinio teismo civiliniame procese, o ne karinio tribunolo, kaip kiti užsieniečiai įtariamieji, pripažinti priešo kombatantais.

Tačiau žmogaus teisių aktyvistai greitai išsakė susirūpinimą, jog JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija veikiausiai siekia pasinaudoti išimtimi, numatančią galimybę neinformuoti suimtojo apie jo teisę į advokatą arba tylėti.

Amerikos pilietinių teisių sąjungos vykdomasis direktorius Anthony Romero (Entonis Romeras) ragino taikyti siauresnę „viešojo saugumo“ išimties interpretaciją, jog suimamas asmuo gali būti neinformuojamas apie savo teises tik tuomet, kai jis „toliau kelia grėsmę“ visuomenės saugumui.

„Neturime nukrypti nuo mūsų išbandytos ir veikiančios teisingumo sistemos - netgi sunkiausiais laikais, - sakoma jo pranešime. - Neužtikrinti teisių yra neamerikietiška, ir dėl to bus tik sunkiau sąžiningai nuteisti.“

Kritikai argumentuoja, kad Dž. Carnajevas yra natūralizuotas JAV pilietis, o pareigūnai kol kas nėra nustatę jokių jo ryšių su teroristų grupuotėmis, todėl jam turėtų būti taikoma baudžiamosios civilinės teisės normos.

Tačiau respublikonai įstatymų leidėjai žengė dar toliau, argumentuodami, kad čečėnas Dž. Carnajevas, ilgiau nei dešimtmetį gyvenęs Jungtinėse Valstijose, turėtų būti paskelbtas „priešo kombatantu“.

„Sprendimas nepranešti Mirandos teisių įtariamajam buvo teisingas ir atitinkanti mūsų nacionalinio saugumo interesus“, - sakoma bendrame pranešime, kurį pasirašė senatoriai L.Grahamas, Johnas McCainas (Džonas Makeinas), Kelly Ayotte (Keli Ajot) ir Atstovų Rūmų narys Peteris Kingas (Piteris Kingas).

„Tačiau esame susirūpinę, kad apriboti šį tyrimą iki 48 valandų ir išskirtinai kliautis viešojo saugumo išimtimi Mirandos (teisėms) gali išties būti nacionalinio saugumo klaida“, - pridūrė jie.

Kita verstus, Senato ginkluotųjų tarnybų komiteto pirmininkas demokratas Carlas Levinas (Karlas Levinas) nesutiko su šiais argumentais ir sakė visiškai pasitikintis JAV teisingumo sistema, kad įtariamasis būtų teisiamas federaliniame civiliniame teisme.

Senatorius perspėjo, kad „nėra teisinio pagrindo jo areštui kaip priešo kombatantui“.

„Man iki šiol nežinomi jokie įrodymai, kad Bostono įtariamasis yra kurios nors organizuotos grupuotės narys, juo labiau “al Qaeda„, Talibano ar kurio nors iš jų padalinių - vienintelių organizacijų, kurių nariai gali būti laikomi suimti pagal Leidimo panaudoti karinę jėgą (įstatymą)“, - pažymėjo C. Levinas.

„Laikyti įtariamąjį priešo kombatantu šiomis aplinkybėmis prieštarautų mūsų įstatymams ir netgi keltų pavojų mūsų pastangoms teisti jį už nusikaltimus“, - pridūrė jis.

Dž.Carnajevas buvo sučiuptas per dideles gaudynes, kurių metu buvo nukautas jo brolis Tamerlanas - antrasis įtariamasis.

Pagal 1966 JAV Aukščiausiojo Teismo nutarimą policija privalo paskelbti Mirandos teises suimamiems įtariamiesiems, kad apsaugotų juos nuo nesavanoriško parodymų davimo prieš save.

Pagal įprastas taisykles, teisme kaip įrodymai gali būti pateikiami tik įtariamojo pasisakymai po to, kai jis buvo supažindintas su savo teisėmis.

Aukščiausiasis Teismas įvedė „viešojo saugumo“ išimtį 1984 metais, suteikdamas teisę apklausti įtariamąjį, nesupažindinus jo su turimomis teisėmis, jeigu būtų pripažinta, kad jis kelia aiškią grėsmę sau arba visuomenei.

2010 metais paskelbtame policijos vidiniame pranešime FTB nurodė savo agentams tardyti asmenis, pripažintus įtariamais „operatyviniais teroristais“, siekiant išgauti informacijos apie visuomenei kylančias betarpiškas grėsmes, nesupažindinus jų su Mirandos teisėmis.

JAV įstatymų leidėjai taip pat kėlė klausimą, kodėl Tamerlanas, kuris galėjo perimti radikalias pažiūras arba netgi įgyti teroristinį apmokymą lankydamasis Kaukaze, nesukėlė didesnių įtarimų pareigūnams, nors jis 2011 metais buvo apklaustas Rusijos vyriausybės prašymu ir pernai praleido šešis mėnesius neramiame Šiaurės Kaukazo regione.

„Mano nuomone, kažkas aiškiai įvyko per tą šešių mėnesių laikotarpį ... Esu labai susirūpinęs“, - Atstovų Rūmų nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas (Maiklas Makolas) sakė televizijai CNN.

L.Grahamas teigė, kad buvo „klaida“ leisti vyresniajam broliui Carnajevui dingti iš teisėsaugos akiračio.

„Nežinau, ar mūsų įstatymai nepakankami, ar FTB neatliko savo darbo, tačiau mes esame kare su radikaliais islamistais ir privalome pagerinti savo žaidimą“, - pažymėjo senatorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių