Italijoje atnaujintos derybos dėl vyriausybės

Italijos politikos lyderiai penktadienį pradėjo naują derybų etapą, kai centro kairiųjų jėgų lyderiui Pierui Luigi Bersani (Pjerui Luidžiui Bersaniui) nepavyko suformuoti vyriausybės po aiškaus nugalėtojo neatnešusių rinkimų trečiojoje didžiausioje euro zonos ekonomikoje.

Prezidentas Giorgio Napolitano (Džordžas Napolitanas) pirmiausiai susitiko su buvusiu premjeru Silvio Berlusconi (Silvijumi Berluskoniu) ir jo centro dešiniąja koalicija, šį procesą įdėmiai stebint Europos sostinėms ir finansų rinkoms, atsinaujinus neramumams euro zonoje.

„Vardan sveiko proto ir šalies interesų privalome rasti būdą vadavauti kartu kaip koalicija“, - S.Berlusconi pareiškė po šių derybų.

„Tikime, kad susitarimas gali būti pasiektas“, - pažymėjo milijardierius žiniasklaidos magnatas, pridūręs, kad palaikytų koaliciją, kurią sudarytų tiek kairės, tiek dešinės ir centro jėgos.

Tuo tarpu Italijos pagrindinis verslo dienraštis „Il Sole 24 Ore“ besiginčijančius politikus griežtai perspėjo antrašte pirmajame puslapyje: „Baikit žaidimus.“

Jo redaktorius Roberto Napoletano (Robertas Napoletanas) perspėjo dėl „politinio vakuumo“, kai šaliai reikia skubiai spręsti ekonomikos problemas, ir pridūrė: „Nėra laiko gaišti.“

Pierluigi Battista (Pjerluidžis Batista), dienraščio „Corriere della Sera“ skiltininkas, pabrėžė: „Pagrindinės politinės jėgos turi rinktis: ar įsipareigoti dėl labai sunkaus iššūkio, ar šokti atgal prie dar vienos kampanijos.“

„Vis dar nežinome, ... ar sugebėsime iki protingo termino turėti vyriausybę, kas dalyvaus ir kokius prioritetus ji turės, o ekonomika ir visuomenė stagnuoja, - sakė jis. - Artimiausios kelios valandos parodys.“

P.L.Bersani centro kairiųjų koalicija gavo daugiausiai balsų per vasario 24-25 dienomis vykusius rinkimus ir daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, tačiau neturi daugumos aukštuosiuose rūmuose, kur jai ant kulnų lipa S.Berlusconi centro dešinieji.

G.Napolitano praėjusį penktadienį pavedė P.L.Bersani formuoti vyriausybę, bet šiam buvusiam komunistui nepavyko patraukti savo pusėn parlamentarų iš „Penkių žvaigždučių judėjimo“ - prieš isteblišmentą nusiteikusios partijos.

P.L.Bersani atmetė galimybę formuoti koalicinę vyriausybę su nesutaikomu priešininku S.Berlusconi - skandalų persekiojamu 76 metų milijardieriumi, kuris per savo dviejų dešimtmečių politinę karjerą tris kartus buvo Italijos premjeras.

Pasak analitikų, galimi įvairūs scenarijai.

Viena galimybė – kad G.Napolitano paskirtų kandidatą į premjerus, nepriklausantį partinės politikos sferai, panašiai, kaip 2011-aisiais į valdžią atėjo M.Monti.

Buvęs eurokomisaras M.Monti kontroliavo valstybės finansus ir pradėjo svarbias reformas, bet per rinkimus buvo nubaustas dėl nepopuliarių taupymo priemonių.

Kita galimybė - prezidentui bandyti prastumti kokią nors dešiniųjų ir kairiųjų koaliciją.

S.Berlusconi sąjungininkė Daniela Santanche (Daniela Santančė) dienraščiui „La Repubblica“ sakė, kad arba gali būti dešiniųjų ir kairiųjų koalicija, arba jos partija gali paremti kairiųjų mažumos vyriausybę su sąlyga, kad turės progą rinkti kitą prezidentą.

G.Napolitano mandatas baigsis gegužę. Nors prezidento postas didele dalimi tėra reprezentacinis, jis didžiulę reikšmę įgyja per politines krizes.

Bet kokia nauja vyriausybė dar turės laimėti balsavimus dėl pasitikėjimo abejuose parlamento rūmuose.

Dauguma analitikų prognozuoja, kad Italija bus priversta surengti naujus rinkimus, kurie galėtų įvykti mažiausiai po kelių mėnesių arba vėliausiai po metų ar dvejų, nes dabar neatrodo, kad parlamentui susiskaldžius į tris politines stovyklas bus įmanoma suformuoti stabilią vyriausybę.

Skolų prislėgta Italija išgyvena didžiausią per 20 metų recesiją, nedarbas joje pasiekė rekordines aukštumas.

M.Monti ministrų kabinetas lieka dirbti, kol bus suformuota nauja vyriausybė, nors nuo gruodžio jis dirba praktiškai turėdamas laikinus įgaliojimus.

Politinis nestabilumas Italijoje kol kas darė gana menką poveikį rinkoms ir investuotojams.

„Šaliai pasisekė, kad Monti vadovaujama vyriausybė buvo pajėgi vykdyti drąsias priemones, ypač fiskaliniame fronte ... Bet kokie menkesni veiksmai tikriausiai dabar būtų sukėlę rimtų iššūkių, - savo pranešime rašo banko “UniCredit„ ekonomistė tyrėja Loredana Federico (Loredana Federico). - Jeigu Italija nesugriaus nei vienos reikšmingos Monti reformų dalies, rinkos turėtų išlikti gana ramios, kol bus išspręstas politinis netikrumas.“


Šiame straipsnyje: Italijavaldžios krizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių