Islandija toliau žengia į narystę Europos Sąjungoje

Islandija padarė „žymią pažangą“, siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES), nors daug ginčų keliantis žvejybos teisių klausimas dar nepradėtas spręsti, Bendrija paskelbė antradienį.

27 nares turinti ES ir Islandija atidarė dar šešis derybų skyrius, susijusius su ekonomikos klausimais, tokiais kaip mokesčiai, valiutų politika ir laisvas prekių judėjimas, taip pat su užsienio politika ir aplinkos apsauga.

ES narėmis turinčios šalys su Bendrija turi suderinti 35 politikos skyrius, tačiau šis procesas gali užtrukti daug metų.

Islandija iki šiol yra atidariusi 27 derybų su ES skyrius, o 11 iš jų baigiami nagrinėti per derybas, vykstančias nuo 2010 metų liepos. Reikjavikas jau yra įvykdęs daug ES reikalavimų, nes yra prisijungęs prieš Europos ekonominės erdvės (EEA).

Daug sudėtingesnės derybos numatomos, kai abi šalys pradės tartis dėl žvejybos, kuri yra vienas iš pagrindinių šios Šiaurės Atlanto salos pajamų šaltinių.

Islandija nesutaria su ES dėl žvejybos teisių, o vadinamasis skumbrių karas paaštrėjo 2010 metų pabaigoje, kai Reikjavikas vienašališkai pasididino savo laimikių kvotas. Abi šalys taip pat nesutaria dėl Islandijos banginių medžioklės tradicijos.

Penktadienį vykusioms deryboms vadovavo Islandijos užsienio reikalų ministras Ossuras Skarphedinssonas (Esuras Skarphedinsonas) ir Kipro užsienio reikalų ministrė Erato Kozaku-Markulis, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja ES. Jose taip pat dalyvavo ES plėtros komisaras Stefanas Fuele.

Islandija paprašė ES narystės 2009 metais po katastrofinio bankininkystės ir ekonomikos nuosmukio.


Šiame straipsnyje: Europos SąjungaIslandija,

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių