Iranas žada sodrinti uraną iki 60 procentų

Iranas sodrins uraną iki 60 proc., jeigu žlugs derybos su pasaulio galybėmis dėl Teherano branduolinės programos, antradienį pareiškė vienas šiitiškos respublikos įstatymų leidėjas, o šie komentarai gali padidinti Vakarų šalių susirūpinimą dėl Irano ketinimų.

Irano parlamento užsienio politikos ir nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Mansouras Haqiqatpouras, sakė, kad iki 60 proc. prisodrintas uranas galės būti naudojamas kaip kuras povandeniniams atomlaiviams.

Tačiau tokiu atveju Iranas dar labiau priartėtų prie urano, prisodrinto iki 90 proc. gamybos pradžios. Iki šiol lygio išgrynintas uranas būtų tinkamas atominėms bomboms, o Vakarų šalys įtaria, kad tai yra galutinis šiitiškos respublikos tikslas.

Tuo tarpu Iranas teigia, kad jo branduolinė programa orientuota tik į taikia branduolinę energetiką.

Nors Irano užsienio politikos kryptis nustato aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei, o ne parlamentas, M.Haqiqatpouro komentarai yra ženklas, kad Teheranas nelinkęs nusileisti Vakarų šalių reikalavimams apriboti jautrią branduolinę veiklą.

Šiuo metu Iranas sodrina uraną, kad labiau skilaus izotopo U-235 kiekis jame siektų 3,5 procento. Toks uranas jau tinkamas atominių jėgainių kurui, tačiau šiitiška respublika taip pat sodrina jį iki 20 proc. - esą siekdama naudoti viename medicinos tyrimų reaktoriuje.

Izraelis, pagrindinis Irano priešininkas, teigia, kad Teheranas siekia susikurti branduolinį arsenalą, o praeitą savaitę perspėjo, kad šiitiška respublika gali priartėti prie atominių ginklų gamybos pradžios jau ateinančių metų viduryje, didėjant iki 20 proc. prisodrinto urano atsargoms.

Tačiau Vakarų šalių ekspertai mano, kad Iranas užtruktų dar kelerius metus, kol sugebėtų pasigaminti branduolinę kovinę galvutę, kurią galėtų skraidinti raketa.

M.Haqiqatpouro komentarai, kuriuos citavo anglų kalba transliuojanti Irano televizija „Press TV“, tikriausiai buvo mėginimas pademonstruoti dialoge su Teheranu dalyvaujančioms šešioms galingosioms šalims, kad šiitiška respublika neketina daryti nuolaidų šiame ilgai besitęsiančiame ginče.

Derybose dalyvaujančios Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija ir trys galingosios Europos šalys nori, kad Iranas nutrauktų urano sodrinimą iki 20 proc., uždarytų požeminę įmonę, kuriame vykdomas šis procesas, taip pat išgabentų iš šalies labiau prisodrinto urano atsargas.

Tuo tarpu Iranas nori, kad pasaulio galybės pripažintų jo teisę sodrinti uraną ir sušvelnintų savo sankcijas. Per tris derybų sesijas nuo balandžio jokio proveržio šiame procese nepasiekta.

„Tuo atveju, jeigu mūsų derybos su (šešiomis šalimis) nepasiteisintų, Irano jaunimas išvystys (technologijas urano) sodrinimui iki 60 proc., (siekiant gaminti) kurą povandeniniams laivam ir vandenynuose plaukiojantiems laivams“, - sakė M.Haqiqatpouras.

Galingosios šalys turėtų žinoti, jog „jeigu šios derybos užsitęs iki ateinančių metų, Iranas negali garantuoti, kad toliau ribos sodrinimą tik iki 20 procentų. Sodrinimas tikriausiai bus padidintas iki 40 arba 50 procentų“, pridūrė parlamentaras.