Irako premjeru antrai kadencijai paskirtas šiitas Maliki (papildyta)

Irako premjeru ketvirtadienį antrai kadencijai buvo paskirtas Nuri al Maliki.

Jo paskyrimas kursto viltis, kad šalis pagaliau išbris iš politinės aklavietės, kurioje atsidūrė po kovą vykusių visuotinių rinkimų, neiškėlusių aiškaus nugalėtojo.

Prezidentas Jalalas Talabani paskyrė šiitą N.al Maliki premjeru po to, kai smarkiai susiskaldžiusios Irako politinės jėgos prieš dvi savaites pasiekė susitarimą dėl valdžios pasidalijimo.

Premjero paskyrimas buvo kuriam laikui atidėtas, kad N.al Maliki turėtų pakankamai laiko deryboms dėl postų pasidalijimo būsimoje vyriausybėje.

Naują ministrų kabinetą N.al Maliki turės suformuoti per 30 dienų.

Dėl partijų politinių rietenų Irakas pasiekė naują rekordą - šalis po rinkimų ilgiausią laikotarpį buvo be naujos vyriausybės.

N.al Maliki paskirtuoju premjeru prezidentas, kuris pats neseniai buvo perrinktas į valstybės vadovo postą, paskelbė per ceremoniją Ramybės (Al Salam) rūmuose, pranešė televizija "Al Iraqiya", parodžiusi reportažą iš prezidentūros.

Visi šalies politiniai blokai suformavo komitetus vesti derybas dėl ministrų portfelių ir kitų postų pasidalijimo naujajame kabinete.

Postai bus paskirstyti pagal specialią taškų sistemą. Blokams taškai bus skirti pagal tai, kaip jie pasirodė kovo 7 dieną vykusiuose rinkimuose. Kiekvienas postas įvertintas tam tikrų skaičiumi taškų atsižvelgiant į jo svarbą.

Pagal šalies konstituciją J.Talabani turėjo 15 dienos laikotarpį paskirti ministrą pirmininką po to, kai lapkričio 11 dieną parlamentas jį perrinko prezidentu.

Anksčiau manyta, kad J.Talabani paskirs N.al Maliki premjeru praėjusį sekmadienį, iš karto po Id al Adhos - Aukojimo šventės. Tačiau prezidentas atidėjo šį žingsnį, suteikdamas N.al Maliki daugiau laiko derybos dėl įtakos pasidalijimo vyriausybėje.

N.al Maliki pirmą kartą į vyriausybės vadovo postą buvo paskirtas 2006-aisiais, kai šalyje vyko kruvinas tarpkonfesinis konfliktas.

Perrinkti kurdą J.Talabani ir šiitą N.al Maliki į jų postus bei parlamento primininku paskirti sunitų bendruomenės atstovą pavyko, kai politiniai blokai lapkričio 10 dieną po alinančių derybų pagaliau pasiekė susitarimą dėl valdžios pasidalijimo.

Pagal šį susitarimą taip pat buvo įkurta nauja už saugumą atsakinga statutinė institucija.
Jos vadovu tapo buvęs ministras pirmininkas Iyadas Allawi, kuris puoselėjo viltį susigrąžinti vyriausybės vadovo postą, kai jo sekuliarios pakraipos blokas "Iraqiya" laimėjo rinkimus, iškovojęs dviem mandatais daugiau už N.al Maliki "Įstatymo valstybės" aljansą.

"Iraqiya" laimėjo daugumą vietų tuose šiitų dominuojami Irako rajonuose, kuriuose gyvena daugiausia sunitai. Šio bloko parama laikoma labai svarbiu veiksniu, galinčiu apsaugoti Iraką nuo tarpkonfesinio smurto atsinaujinimo.

Sunitai turėjo didžiausią įtaką buvusio diktatoriaus Saddamo Husseino režime ir buvo pagrindinė jėga, kuri priešinosi 2003 metais prasidėjusiai JAV vadovaujamų pajėgų invazijai.

Tarptautiniai lyderiai, tarp jų JAV prezidentas Barackas Obama negailėjo pagyrimų Irako politinių jėgų susitarimui dėl valdžios pasidalijimo, tačiau jau pirmosiomis dienomis po jo pasirašymo iškilo rimtų abejonių, ar jis nežlugs.

Kitą dieną po dokumento pasirašymo maždaug 60 "Iraqiya" parlamentarų išėjo iš parlamento posėdžių salės, protestuodami prieš tai, kad nesilaikoma susitarimo sąlygų.

Blokui atstovaujantys parlamentarai pageidavo, kad trims įtakingiems jos nariams, kuriems buvo uždrausta dalyvauti politikoje dėl įtariamų ryšių su Saddamo Husseino režimo laikų valdančiąja partija "Baath", būtų grąžintos visos jų teisės.