Hadžą atliekantys musulmonų maldininkai plūsta į Meką

Musulmonų maldininkai užplūdo Mekos miestą, atlikdami hadžą - didžiausią pasaulyje kasmetinį susirinkimą, kurio, kaip teigia Saudo Arabija, nesutrikdys šį regioną krečiantis nestabilumas.

Susirinkę į grupes, dažniausiai vadovaujamas gidų, ant kurių drabužių pavaizduotos jų šalių vėliavos, tikintieji vyrai ir moterys ėjo į Meką atlikti umros - žemesniojo rango piligrimystės prieš didžiąsias hadžo apeigas.

Pareigūnai nurodė, kad į pagrindines hadžo apeigas, kurios prasidės trečiadienį, tikriausiai atvyks daugiau nei 2 mln. tikinčiųjų iš viso pasaulio.

Svarbiausia šio ritualo diena bus ketvirtadienis, kai maldininkai susirinks Arafato lygumoje netoli Mekos. Hadžas baigsis po penktadienį minimos Aukojimo šventės (Id al Adhos).

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, o daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.

„Piligriminėje kelionėje į Meką dalyvauju pirmąkart. Negaliu sulaukti, kada galėsiu pasimelsti Arafate“, - sakė 32 metų verslininkas Koara Abdulrahmanas iš Burkina Faso.

Didžiosios mečetės viduje daugybė piligrimų eina aplink kubo pavidalo statinį Kaabą, kurio kryptimi atsigręžę musulmonai meldžiasi visame pasaulyje. Daugelis stengėsi prasiskinti kelią per minią, kad pabučiuotų šio statinio sienas, kurias, kaip tiki musulmonai, pastatė pranašas Abraomas.

Kiti meldėsi arba deklamavo ištraukas iš Korano, o daug kitų maldininkų miegojo pakampėse.

„Dabar mane apėmę visi geri jausmai, kokius galima įsivaizduoti“, - sakė viena maldininkė iš Irano, kurios balsas drebėjo iš susijaudinimo, o akyse tvenkėsi ašaros.

Pareigūnai nurodė, kad iš užsienio atvyko jau daugiau nei 1,6 mln. piligrimų, o iki trečiadienio jų dar padaugės.

Numatoma, kad šiose apeigose taip pat dalyvaus apie 750 tūkst. maldininkų iš Saudo Arabijos.

Nors keliuose įrengti keli patikros postai, siekiant užkirsti kelią neteisėtiems piligrimams, kasmet hadžą atlieka daug specialių leidimų negavusių tikinčiųjų.

Daugiausiai piligrimų atvyksta iš Azijos, o didžiausia hadžo leidimų kvotą turi Indonezija.

Kol kas neaišku, kiek tikinčiųjų atvyks iš Sirijos, kurią šiuo metu krečia pilietinis karas, išsivystęs iš visuotinio sukilimo prieš prezidento Basharo al Assado režimą, prasidėjusio prieš 19 mėnesių.

Damaskas rugsėjį teigė, kad Saudo Arabija uždraudė sirams šiemet dalyvauti hadže, kai abi šalys nesugebėjo „pasiekti konsensuso“.

Tačiau šeštadienį Saudo Arabijos vidaus reikalų ministras princas Ahmadas bin Abdul Azizas tvirtino, kad piligrimams iš Sirijos nebus draudžiama atvykti, išskyrus tuos, kurie per vėlai išsiuntė prašymus išduoti leidimą.

Princas Ahmadas taip pat perspėjo, kad Rijadas neleis „politizuoti“ hadžo, ir sakė žurnalistams, kad karalystė nėra susirūpinusi, jog neramumai Sirijoje arba kitose arabų šalyse gali paveikti hadžą. Pasak jo, taip pat nesibaiminama, jog kokią nors sumaištį gali sukelti maldininkai iš Saudo Arabijos priešininko Irano.

„Nesitikiu, kad piligrimai arba piligriminės kelionės bus paveikti to, kad vyksta kitur - Sirijoje ar bet kurioje kitoje vietoje“, - aiškino princas.

„Nesitikime jokių“ neramumų, kuriuos galėtų sukelti iraniečiai, pridūrė jis.

Piligrimai iš Irano kasmet rengia „politeistų nepripažinimo“ demonstracijas pagal tradiciją, kurią įvedė velionis šiitiškos respublikos revoliucijos lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis), smerkdamas Vakarų šalis ir Izraelį.

1987 metais policijai mėginant išvaikyti prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį nukreiptą demonstraciją, įsiplieskė susirėmimai, per kuriuos žuvo 402 žmonės, iš jų 275 iraniečiai.

Nuo to laiko piligrimai iš Irano savo mitingus rengdavo palapinėse, neprovokuodami susirėmimų su saugumo pajėgomis sunitų dominuojamoje karalystėje.

Nors anksčiau hadžo apeigas ne kartą yra aptemdę žmonių gyvybių nusinešdavę incidentai, tokie kaip potvyniai, panika minioje ir gaisrai, kelerius pastaruosius metus šie ritualai vyko beveik be jokių sutrikimų. Tai padėjo pasiekti kasmet įgyvendinami milijardus dolerių kainuojantys saugumo projektai.

Vien šiais metais Saudo Arabija išleido daugiau nei 1,1 mlrd. rialų (775,8 mln. litų) plėtros projektams netoli Mekos esančiuose piligrimų traukos centruose - Minoje, Arafate ir Muzdalifoje.

Saudo Arabijos pareigūnai taip pat ėmėsi priemonių, siekiant apsisaugoti nuo hadžo metu galinčių kilti epidemijų, ir nesureikšmino nuogąstavimų dėl plintančios mįslingos ligos, sukeliamos viruso, panašaus į mirtinai pavojingą SARS.


Šiame straipsnyje: MekaHadžamusulmonai

NAUJAUSI KOMENTARAI

lol

lol portretas
idomu ar Alijevas vaziuos?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių