Gvatemalą nusiaubė galingas Žemės drebėjimas

Stiprus 7,4 balo žemės drebėjimas trečiadienį supurtė pietvakarių Gvatemalą, griaudamas namus ir nusinešdamas bent 48 žmonių gyvybes.

Dar apie 150 žmonių buvo sužeisti, o dešimtys dingo.

Požeminiai smūgiai taip pat išgąsdino gyventojus kaimyninėje Meksikoje ir Salvadore, kurio pakrantėje buvo paskelbtas cunamių pavojus. Biurai, namai ir mokyklos buvo evakuojami iki toliau šiaurėje esančio Meksiko.

„Tenka apgailestauti dėl 48 žmonių žūties, ir šis skaičius gali didėti, nes 23 žmonės tebėra dingę“, - Gvatemalos prezidentas Otto Perezas sakė sostinėje po apsilankymo nelaimės zonoje. Anksčiau jis buvo pranešęs apie 39 aukas.

Pasak O.Perezo, 39 žmonės žuvo San Markoso departamente, esančiame prie sienos su Meksika, už maždaug 250 kilometrų į vakarus nuo sostinės Gvatemalos. Dar devyni žmonės žuvo dviejuose kituose regionuose, kuriuose gyventojų daugumą taip pat sudaro majai.

San Cristobalio Kučo kaime visa dešimties asmenų šeima žuvo, kai jų namą per žemės drebėjimą užgriuvo nuo kalvos nuslinkusi akmenų ir žemės nuošliauža, sakė meras Pedro Cardona.

„Visas kaimas gedi, nes visą šeimą pasiėmė Dievas, - jis sakė vietos televizijai. - Ką galime padaryti?“

Žuvusių sutuoktinių, jų šešių vaikų (4-15 metų) ir dviejų kitų šeimos narių kūnai naktį tebegulėjo gatvėje, kol bus parūpinti karstai.

Žemės drebėjimas paveikė apie 16 tūkst. žmonių, sakė O.Perezas. Keliuose miestuose nutrūko geriamojo vandens arba elektros tiekimas.

Šis žemės drebėjimas buvo stipriausias Gvatemaloje nuo smogusio 1976 metais, kai žuvo beveik 23 tūkst. žmonių.

Pareigūnai atidarė 11 prieglaudų, kurios galės priimti 800 žmonių.

San Markoso miesto, kuriama daug kolonijinio stiliaus vienaukščių namų, griuvėsių nuolaužomis užversta pagrindinė gatvė skendėjo tamsoje. Senesni namai sugriuvo, tačiau naujesni požeminius smūgius atlaikė.

Gyventojus išgąsdino keli pakartotiniai smūgiai, kurie pasišviesdami prožektoriais ieškojo pagalvių ir antklodžių sugriuvusiuose namuose, kad nesušaltų per naktį.

Gelbėtojai ir gyventojai rausė vieną smėlio karjerą, beviltiškai ieškodami likusių gyvų žmonių.

„Jaučiamės bejėgiai dėl šio smėlio kiekio, užvertusio žmones - negalime jų greitai iškasti, - 30-metis socialinis darbuotojas Alfonso sakė naujienų agentūrai AFP. - Jauti, kad tavo rankos nepasieks žmonių.“

JAV Geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad žemės drebėjimas smogė 16 val. 35 min. Grinvičo (18 val. 35 min. Lietuvos) laiku. Jo epicentras buvo Ramiojo vandenyno dugne netoli Gvatemalos krantų, už maždaug 24 kilometrų į pietus nuo Čamperiko miesto ir 163 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Gvatemalos. Požeminių smūgių židinys buvo 41,6 kilometro gylyje.

Stiprūs požeminiai smūgiai buvo juntami Gvatemalos sostinėje ir pietų Meksikoje.

Žmonės bėgo iš namų, mokyklų ir biurų pastatų Meksike, tačiau šiame 20 mln. gyventojų turinčiame didmiestyje aukų nebuvo, o žalos taip pat nebuvo padaryta. Sostinės metropoliteno darbas buvo laikinai sustabdytas.

Pastatai taip pat buvo evakuoti pietinėse Meksikos valstijose Oachakoje ir Čiapase, tačiau apie žalą ir aukas pranešimų negauta.

„Buvau išsigandusi. Buvo siaubinga“, - sakė Uvita Mena, gyvennanti Čiapaso valstijos mieste Tustla Gutjerese.
USGS iš pradžių buvo paskelbusi, kad žemės drebėjimo stiprumas buvo 7,5 balo.

Salvadoro prezidentas Mauricio Funesas nurodė evakuoti gyventojus vakarinės pakrantės miestuose, kai buvo paskelbtas cunamių pavojus, tačiau šios bangos taip ir neatsirito.

Šis žemės drebėjimas įvyko praėjus dviem mėnesiams po 7,6  balo požeminių smūgių, kurie supurtė Kosta Riką, tačiau tąsyk žmonių nežuvo ir nebuvo padaryta žalos.