Graikija ties bankroto riba

Prie bankroto ribos atsidūrusio Dubajaus likimas ištiko ir Graikiją. Baiminamasi, kad tai toli gražu ne paskutinės krizės aukos, rašo JAV žurnalas „Time“.

Košmaras prasideda iš naujo?

Visi tikintys, kad pasaulio ekonomika liovėsi riedėjusi žemyn, šią savaitę pakraupo stebėdami, kas dėjosi Europoje. Desperatiškai stengdamasis išgelbėti savo šalies ekonomiką, Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas pažadėjo smarkiai apkarpyti kitų metų biudžetą ir sutaupyti 4 mlrd. eurų. Didžiosios Britanijos finansų ministras Alistairas Darlingas atskleidė vyriausybės planus didinti mokesčius bankininkų premijoms ir socialinio draudimo įmokas, o taip pat nustatyti valstybės tarnautojų atlyginimų ribas.

Kitame Europos kampe padėtis dar prastesnė. Graikijos vertybinių popierių biržoje akcijų vertė per dvi dienas smuko 9 proc. Valstybės finansų būklė taip suprastėjo, kad tarptautinė agentūra „Fitch“ sumažino jos skolinimosi reitingą iki BBB+. Tai yra mažiausias reitingas visoje euro zonoje. Kitos autoritetingos agentūros „Moody's“ ir „Standard & Poor's“ pagrasino padaryti tą patį.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai visą pasaulį sukrėtė naujienos iš Dubajaus, Graikijos nuvertinimas dar kartą įrodė, kad krizė dar nesibaigė. Valstybėms, bandančioms užlopyti didėjančias finansines skyles, teks dar daug iškęsti.

Kito pasirinkimo nėra

Graikijos padėtis yra ypač sunki. Nežabojamas vartojimas už skolintus pinigus ir atsaini fiskalinė politika privedė šalį prie bankroto ribos. Prognozuojama, kad kitąmet valstybės skola sudarys 125 proc. bendro vidaus produkto ir bus rekordinė visoje euro zonoje.

„Jeigu norite pamatyti pavyzdį, kaip politinis elitas naiviai laiko narystę euro zonoje kažkokia panacėja, pažvelkite į Graikiją. Ją ištiko labai rimtos bėdos“, - sakė Londone įsikūrusio Europos reformų centro vyriausiasis ekonomistas Simonas Tilfordas.

Išbristi iš duobės nebus lengva. Europos centrinio banko pirmininkas Jeanas Claude'as Trichet'as pirmadienį paragino Graikiją imtis ryžtingų priemonių krizei suvaldyti. Graikijos finansų ministras George'as Papaconstantinou pažadėjo padaryti viską, kas būtina valstybės finansams sustyguoti. Pagrindinė jo užduotis - sumažinti biudžeto deficitą nuo 12,7 proc. bent iki 9 proc.

Graikija ėmėsi ieškoti būdų, kaip papildyti biudžetą, ir pradėjo aktyviai medžioti vengiančius mokėti mokesčius. Tačiau kol kas nematyti jokių ženklų, kad išlaidų mažinimas padės subalansuoti valstybės finansus. Kad ekonomika vėl pradėtų augti, Graikijai teks mažinti jos priklausomybę nuo vidaus vartojimo ir orientuotis į eksportą.

„Tai padaryti bus labai sudėtinga, nes Graikijos konkurencingumas euro zonoje ženkliai smuko, - teigė S.Tilfordas. - Graikų atlyginimai vis dar yra per dideli.“

Skirtingai nuo airių. Airija nuo 2001 m. iki 2008 m. didino darbo kaštus, mažindama savo pranašumą Europoje. Per šį laikotarpį šalies eksportas į euro zoną sumažėjo penktadaliu. Tačiau per pastaruosius mėnesius airiai susiveržė diržus. Finansų ministras B.Lenihanas ryžosi imtis nepopuliarių priemonių ir sumažinti atlyginimus valstybės tarnautojams, rizikuodamas pakurstyti masinius protestus.

„Graikai dar nesupranta, kad neturi kitokio pasirinkimo“, - aiškino S.Tilfordas.

Visa tai erzina Europos Sąjunga, kuri turi ribotas galimybes padėti Graikijai arba ją nubausti. Jeigu valstybė bankrutuos arba kreipsis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą, tai bus stiprus smūgis visai euro zonai, sėkmingai gyvuojančiai jau 11 metų. Briuselis gali suteikti tam tikrų nuolaidų, bet nustatys griežtas sąlygas. Graikija veikiausiai neturės kitokio pasirinkimo ir turės jas priimti.

Ne „Jeigu?“, o „Kada?“

Stebėdami padėtį Graikijoje, analitikai jau pradeda spėlioti, kas bus kita krizės auka. Rizikingiausiomis dauguma laiko tas valstybes, kurios daug prisiskolino, ypač užsienio valiuta. Į „juodąjį sąrašą“ be Graikijos ir Airijos taip pat patenka Baltijos šalys, Bulgarija, Vengrija, Ukraina, Ispanija.

„Yra didelė tikimybė, kad kai kurios valstybės taip perlenkė lazdą, kad jau greitai nepajėgs aptarnauti savo skolų. Panašu, kad klausimas yra ne „jeigu“, o „kada“, - liūdnas prognozes pateikė Australijos Nepriklausomų tyrimų instituto ekspertas Oliveris Marcas Hartwichas.