Euro zonos vadovas: Kipro skolų krizė kelia „sisteminį pavojų“

Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) ketvirtadienį pareiškė, kad Kipro skolų krizė kelia „sisteminį pavojų“, galintį sudrebinti visą bloką, naudojantį vieningąją Europos valiutą.

J.Dijsselbloemas, kuris taip pat yra Olandijos finansų ministras, šį komentarą išsakė kalbėdamas Europos Parlamente.

Komentuodamas „susirūpinimą dėl euro zonos stabilumo“, J.Dijsselbloemas pareiškė, kad „dabartinė padėtis neabejotinai kelia sisteminį pavojų - tai įrodė neramumai pastarąsias porą dienų“.

Euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas sutiko iki 2016 metų paskolinti Kiprui iki 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų - su sąlyga, kad šios šalies bankuose laikomiems indėliams bus pritaikytas vienkartinis iki 9,9 proc. mokestis. J.Dijsselbloemas sakė parlamentui, kad ši priemonė turėtų būti laikoma „turto mokesčiu“, o ne indėlininkų santaupų grobimu.

Precedento neturintis mokestis, kuris būtų taikomas tiek Kipro, tiek užsienio subjektų indėliams, būtų padėjęs surinkti dar beveik 6 mlrd. eurų, tačiau šis planas sulaukė griežto politinio atkirčio.

Neilgai trukus kredito reitingų agentūra „Fitch“ perspėjo, kad Kiprui siūlomas prieštaringai vertinamas „stabilumo mokestis“ gali būti pritaikytas ir kitose euro zonos šalyse.

Europos centrinis bankas ketvirtadienį perspėjo, kad gali nutraukti specialiąsias pagalbos priemones Kipro bankams, kurie lieka uždaryti iki ateinančio antradienio, jeigu iki to laiko nebus susitarta dėl naujos finansinio gelbėjimo programos.

Antradienį Kipro parlamentas atmetė indėlių apmokestinimo planą, nors jį vyriausybė mėgino koreguoti, kad mažiau nukentėtų mažesnių indėlių savininkai. Ketvirtadienį Nikosijoje buvo kurpiamas „atsarginis planas“.

Tuo tarpu Kipro ir Europos Komisijos lyderiai įsitraukė į diskusijas su Rusija, kuri yra daug investavusi į šią Viduržemio jūros salą ir jau yra paskolinusi pinigų prie bankroto ribos priartėjusiai Nikosijos vyriausybei.

„Nematau daug alternatyvų“, - sakė J.Dijsselbloemas, aiškindamas, kad Kiprui tenka pareiga įtikinti parlamentą priimti prieštaringai vertinamą mokestį ir užtikrinti pakankamą indėlį, kuris leistų atgaivinti šalies ekonomiką.

Pasak jo, nauja Rusijos paskola būtų klaidingas žingsnis, nes ji tik padidintų skolų naštą iki netvarios ribos.

Užsimindamas, kad indėlių apmokestinimas visų pirma būtų smūgis galimai neteisėtai įgytoms lėšoms, laikomoms užsienio subjektų šios salos bankuose, euro zonos vadovas pareiškė, jog būtų neteisinga tuos indėlius laikyti santaupomis.

„Didžiulė dalis indėlių Kipre iš tikrųjų priklauso ne taupytojams - jos priklauso investuotojams“, - sakė jis.

Šis pasiūlymas, pateiktas euro zonos ir TVF per praeitą savaitgalį vykusias naktines derybas, turėjo sukurti „mažesnį, sveikesnį Kipro finansų sektorių, jo nepašalinant“.

Pasak J.Dijsselbloemo, buvo diskutuojama ir dėl „radikalesnių galimybių“, tačiau ministrai nusprendė jų nesiūlyti.

Tačiau jie nori, kad būtų pažabotas pinigų plovimas, taip pat užduoda klausimą: „Ar Kipro finansų sektoriaus praktika yra teisinga?“

„Šioje srityje reikia dar daug nuveikti“, - pažymėjo J.Dijsselbloemas.

„Mes tik norime leisti Kipro finansiniam sektoriui startuoti iš naujo“ ir laikytis „griežtos (politikos) dėl pinigų plovimo“, aiškino jis.

„Toks yra šios programos tikslas“, - pridūrė euro zonos vadovas.