Euro zona ragina Kiprą atsisakyti mokesčio mažiausiems indėliams

Piktinantis skolų prislėgto Kipro visuomenei ir nuogąstaujant dėl galimos bankų apgulties, euro zona paragino salą persvarstyti prieštaringai vertinamą mokestį bankų indėliams, kad smulkūs indėlininkai galėtų jo išvengti.

Toks euro zonos finansų ministrų pareiškiams pasirodė pirmadienį vėlai vakare, po to, kai Kipras užsispyrė pateikti finansinės pagalbos planus, kurie apima ir indėlių mokestį, parlamento balsavimui.

Tuo tarpu dėl užsitęsusios nežinios toliau nedirba salos bankai - jie dabar nedirbs mažiausiai iki ketvirtadienio. Parlamento balsavimas dėl finansinės pagalbos Kiprui sąlygų buvo atidėtas iki antradienio, o prie bankomatų nusidriekė didelės eilės.

Dėl bankų indėlių apmokestinimo šeštadienį susitarė euro zonos partneriai, mainais į 10 mlrd. eurų finansinės pagalbos susitarimą Kiprui.

Pirmadienį finansų ministrai pabrėžė, kad „su smulkiais indėlininkais turėtų būti elgiamasi kitaip nei su stambiais indėlininkais“ ir kad labai svarbu visiškai apsaugoti mažesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius, oficialiame pareiškime nurodė Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) iš Nyderlandų.

Per paskubomis sušauktas ministrų derybas J.Dijsselbloemas „pakartojo, kad stabilumo mokestis indėliams yra vienkartinė priemonė“, taip siekdamas nuraminti indėlininkus kitur euro zonoje.

Toks žingsnis buvo žengtas analitikams užsiminus, kad Europos Sąjunga (ES) su tuo sprendimu dėl indėlių apmokestinimo pakenkė pati sau, o žiniasklaida ėmė rašyti apie „didįjį euro banko apiplėšimą“.

Pagal ankstesnį finansinės pagalbos susitarimą, kuris anksti šeštadienį buvo sudarytas su ES, Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos centriniu banku (ECB), Kipras sutiko įvesti 6,75 proc. mokestį indėliams iki 100 tūkst. eurų ir 9,9 proc. mokestį didesniems indėliams.

Šia vienkartine priemone buvo siekiama surinkti vyriausybei 5,8 mlrd. eurų.

Euro grupės pareiškime sakoma, kad per neeilines pakartotines derybas Nikosija „nustatys labiau progresinį vienkartinį mokestį“. Tai reiškia, kad mokestis didesniems indėliams bus dar labiau padidintas, kad vyriausybė galėtų surinkti tuos pačius 5,8 mlrd. eurų.

Vienas šaltinis euro zonoje sakė, kad tai turėtų reikšti, kad bus panaikintas ginčijamas 6,75 proc. mokestis mažesniems indėliams, kurie bendrai sudaro daugiau kaip tris penktadalius visų Kipro indėlių, nepaisant maždaug 30 mlrd. eurų, priskiriamų dideliems Rusijos investuotojams.

Europos finansinės pagalbos fondo vadovas Klausas Reglingas perspėjo Kipro vyriausybę nekeisti pagrindinių finansinės pagalbos plano sąlygų.

Tačiau interviu Vokietijos dienraščio „Bild“ antradienio numeriui 500 mlrd. eurų Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – nuolatinės euro zonos finansinės pagalbos fondo – direktorius taip pat sakė, jog tai, kaip bus apmokestinti indėliai Kipre, priklauso nuo Kipro vyriausybės.

Vis dėlto „privalo būti Kipro įnašas, lygiavertis sumai, nuspręstai“ drauge su partneriais euro zonoje.

K.Reglingas pridūrė, kad nekontroliuojamas finansinių įsipareigojimų nevykdymas net tokioje palyginti nedidelėje ekonomikoje keltų grėsmę eurui.

Pranešimas, kad pagal penktąjį per trejus skolų krizės metus euro zonos finansinės pagalbos susitarimą reikės apmokestinti indėlius, sukėlė didžiules netikėtas ekonomines ir politines pasekmes.

Rusija, kuri yra suteikusi Kiprui 2,5 mlrd. eurų paskolą ir kuri Kipro bankų sąskaitose turi dar milijardus eurų, piktai sureagavo į šį ES mokestį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė šį „pavojingą“ žingsnį, o pirmadienį sąmyšis tvyrojo akcijų ir valiutų biržose, nes nerimaujama, kad buvo nustatytas precedentas didesnėms prasiskolinusioms euro zonos ekonomikoms, tokioms kaip Italija ir Ispanija.

Apskaičiavimų yra įvairių, bet firma „Moody's“ nurodo, kad rusų kompanijos ir bankai Kipre laiko iki 31 mlrd. dolerių. Tai sudarytų nuo trečdalio iki pusės visų Kipre esančių indėlių.

Kipro finansų ministras Michalis Saris (Michalis Sarris) preliminariai suplanavo trečiadienio vizitą į Maskvą, kur jo derybos tikriausiai bus keblios. Ketvirtadienį Maskvoje su premjeru Dmitrijumi Medvedevu turi susitikti Europos Komisijos - finansinę pagalbą teikiančio „trejeto“ narės - pirmininkas.

Svarstydami finansinės pagalbos susitarimą, euro zonos lyderiai atmetė Kipro prašymą skirti 17 mlrd. eurų ir tvirtino, kad tokia didžiulė paskola būtų netvari šiai Viduržemio jūros salai, kurioje gyvena mažiau nei milijonas žmonių.

Vietoje to lyderiai pasiūlė 10 mlrd. eurų ir pareikalavo, kad likusi sumos dalis būtų rasta pačioje saloje, pirmiausia - apmokestinant bankų indėlius.

Pirmadienį prie parlamento pastato Nikosijoje buvo susirinkę šimtai protestuotojų - jie reiškė pasipiktinimą precedento neturinčiu indėlių apmokestinimu, kurio nebuvo reikalaujama iš kitų pagalbos prašiusių euro zonos šalių.

„Pabuskit, jie siurbia mūsų kraują“, - tėvynainius ragino demonstrantai.

„Jeigu Europos politikos strategijos formuotojai ieškojo būdo pakirsti visuomenės pasitikėjimą, kuriuo grindžiamas bet kokios bankininkystės sistemos pamatas, geriau pasidarbuoti jie negalėjo“, - sakė „CMC Markets“ analitikas Michaelas Hewsonas (Maiklas Hjusonas).

Kipro vertybinių popierių birža pranešė, kad taip pat nedirbs, jeigu nedirbs bankai.

Vašingtonas paragino „atsakingai ir teisingai“ išspręsti šią krizę.


Šiame straipsnyje: ES krizėKipraseuro zona

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių