Euro zona gelbės Kiprą, bet indėlininkams teks dalis finansinės naštos

Euro zonos lyderiai šeštadienį susitarė skirti Kiprui 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketą, tačiau pareikalavo, kad bankų indėlininkai paaukotų dalį savo pinigų, siekiant išvengti bankų bankrotų, nors toks žingsnis gali išprovokuoti didelę indėlių atsiėmimo bangą.

Kipras tapo penktąja šalimi po Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos, kuri kreipėsi į euro zoną finansinės pagalbos po šį regioną ištikusios skolų krizės.

Naujojo pagalbos paketo sąlygos radikaliai skiriasi nuo visų ankstesnių: euro zonos ministrai privertė Kipro bankų indėlininkus, kurių beveik pusę, kaip manoma, sudaro toje šalyje negyvenantys Rusijos piliečiai, sumokėti iki 10 proc. savo indėlių, siekiant surinkti beveik 6 mlrd. eurų (apie 20 mlrd. litų).

„Norėčiau nebūti ministru, kuriam tenka tai daryti“, - Kipro finansų ministras Michalis Saris (Michalis Sarris) sakė po 10 valandų trukusių naktinių derybų, per kurias euro zonos finansų ministrai susitarė dėl šio paketo.

„Bankrutuojant bankų sistemai arba iš tiesų visai šaliai, būtų prarasta daug daugiau pinigų“, - pridūrė jis, reikšdamas viltį, kad šis mokestis ir gelbėjimo paketas užtikrins naują pradžią Kiprui.

Be šio paketo Kipras taptų nemokiu, dėl to smuktų investuotojų pasitikėjimas euro zona, kuris buvo sutvirtintas pernai pateiktu Europos centrinio banko (ECB) pažadu padaryti viską, ko reikės, kad Europos bendrosios valiutos blokas sustiprėtų.

Gelbėjimo paketo suma yra mažesnė nei tikėtasi, ir šios lėšos turėtų būti daugiausiai naudojamos rekapitalizuoti tos Viduržemio jūros salos bankams, nukentėjusiems dėl Graikijos valstybės skolos restruktūrizacijos.

Bankų indėlių apmokestinimas įsigalios antradienį - po bankų išeiginės dienos pirmadienį. Kipras nedelsiant imsis priemonių, kad sustabdytų elektroninius pinigų pervedimus savaitgalį.


Šiame straipsnyje: Kipraseuro zonapagalba

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių