Estijos ir Rusijos lyderiai nerado bendros kalbos (papildyta)

Po šį savaitgalį įvykusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Estijos vadovo Toomo Hendriko Ilveso susitikimo abiejų šalių santykiai dar labiau paaštrėjo.

Estijos delegacija su prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu priešakyje sekmadienį ryte išėjo iš 5-ojo Pasaulinio finougrų tautų kongreso posėdžių salės Chanty Mansijske.

Finougrų tautų grupei priklauso estai, suomiai ir vengrai, tad į Chanty Mansijską buvo atvykę ne tik Estijos, bet ir Vengrijos bei Suomijos prezidentai.

Daug finougrų etninių grupių gyvena Rusijoje, taip pat ir Chantų-Mansių autonominėje apygardoje, kurioje ir vyko kongresas.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas su kitais delegacijos nariais išėjo iš kongreso salės tuo metu, kai kalbėjo Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

Pasak Estijos prezidento atstovo spaudai, Estijos delegacija išėjo K.Kosačiovui pareiškus, kad „Rusijai, skirtingai nei naujosioms valstybėms buvusiose mūsų šalies teritorijose, nėra būtinybės vykdyti specialią politiką įvairių etninių grupių atžvilgiu". 

K.Kosačiovas esą taip pat pareiškė: „Mums nekyla problemų dėl pagarbos ir geros kaimynystės santykių su pačių įvairiausių tautybių žmonėmis".

Jau po šį šeštadienį įvykusio Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimo buvo pranešama, kad abiejų šalių vadovams nepavyko susikalbėti.

Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Prichodka po abiejų šalių lyderių pokalbio pareiškė, kad jie „yra matę ir šiltesnių susitikimų".

Kaip tvirtina šaltiniai Rusijos ir Estijos delegacijose, T.H.Ilvesas pasiūlė atsisakyti griežtų pareiškimų abiejų šalių atžvilgiu.

Bet, kaip teigia S.Prichodka, D.Medvedevas į tai atsakė, jog jis pats niekada nenaudojo griežtos retorikos Estijos atžvilgiu, užtat ne kartą yra girdėjęs panašių pasisakymų apie Rusiją iš T.H.Ilveso.

Pranešama, kad „nacizmo reabilitavimo", kuriuo Maskva dažnai kaltina Estiją, klausimas su D.Medvedevu nebuvo svarstomas. Rusijos prezidentas šį klausimą kėlė Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime, kuris penktadienį baigėsi Chanty Mansijske.

T.H.Ilvesas patikino, kad Estija neturėjo ir neturi teritorinių pretenzijų kaimyninei šaliai.

Rusijos ir Estijos pasienio sutarties ratifikavimas žlugo, kai Estijos parlamentas, ratifikuodamas dokumentą, užsiminė apie prieškarinę Tartu sutartį, pagal kurią siena buvo labiau nutolusi į rytus.

Maskva tradiciškai piktinasi ne tik istorijos traktavimu, bet ir rusakalbių gyventojų Estijoje padėtimi - daugelis jų neturi šios šalies pilietybės.

Be to, T.H.Ilvesas pasiūlė Rusijai pasirašyti susitarimą dėl Estijoje esančių Rusijos karių kapų.

Praėjusiųjų metų pavasarį perkėlus sovietų karį simbolizuojantį paminklą ir broliškame kape buvusius palaikus iš Talino centro į Karių kapines, Rusija į šį Estijos valdžios sprendimą reagavo labai audringai. Maskvoje buvo surengti piketai prie Estijos ambasados, raginama boikotuoti estiškas prekes.

Estijos sostinėje kilo masinės riaušės. Miesto centras buvo siaubiamas, padeginėjamas turtas.

Šeštadienį Estijos Mustvės miesto kapinėse buvo atidengtas paminklas per 2007 metų balandį rusakalbių riaušes žuvusiam Rusijos piliečiui Dmitrijui Ganinui.

Atidengiant paminklą dalyvavo Rusijos generalinis konsulas Narvoje ir Rusijos ambasados atstovas Tartu, rusakalbių organizacijų atstovai ir žuvusiojo giminės bei draugai.

20-metis buvo mirtinai sužeistas peiliu Talino centre. Kaltininkai iki šiol nenustatyti.

BNS inf.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama.