Estijoje sukurta operetė apie diržų veržimą ekonomikoje

Pavargote skųstis dėl diržų veržimo politikos ekonomikoje? Galbūt laikas pradėti apie tai dainuoti - bent jau taip mano du Estijoje gyvenantys amerikiečiai.

Abu imigrantai, įkvėpti įnirtingo susišaudymo socialiniuose tinkluose tarp Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso (Tomaso Hendriko Ilveso) ir Nobelio premijos laureato ekonomisto Paulo Krugmano (Polo Krugmano), sukūrė operetę, atkreipiančią dėmesį į griežto taupymo privalumus ir trūkumus, taip pat į vis labiau aiškėjančią braškančios Europos ekonomikos tikrovę.

„Muzika ir ekonomika nėra nesuderinamos“, - sako Eugene'as Birmanas (Judžinas Bermanas), sukūręs muziką pjesei, kurios premjera įvyks sekmadienį per kasmetinį Estijos festivalį „Muzikos dienos“. Eiles šiai operetei parašė Scottas Dielas (Skotas Dilas).

16 minučių trukmės kūrinyje vienas Estijos sopranas vaidins abi internete vykusio ginčo puses, akomponuojant Talino kameriniam orkestrui.

Pernai P. Krugmanas savo tinklaraštyje dienraščio „The New York Times“ tinklalapyje išsakė abejonių dėl fakto, jog Estija tampa „griežto taupymo gynėjų pavyzdiniu vaiku“, kai šios šalies ekonomika susitraukė beveik 20 proc. per 2008-2009 metų finansų krizę. Tuo metu Estijoje smarkiai padidėjo nedarbas, daugelis šalies gyventojų išvyko ieškotis darbo kitur Europoje.

H. T. Ilvesas, anksčiau turėjęs JAV pilietybę ir jos atsisakęs, kad galėtų dirbti Estijos vyriausybėje, reagavo paleisdamas atsakomąją salvę socialiniame tinkle „Twitter“, teigdamas, kad P. Krugmanas yra „pasipūtęs, arogantiškas ir globėjiškas“.

Naujosios operetės anglų kalba lotyniškas pavadinimas „Nostra Culpa“ (Mūsų kaltė) susijęs su viena iš sarkastiškų H. T. Ilveso žinučių: „Tačiau taip - ką mes išmanom? Esam tiesiog buki ir kvaili rytų europiečiai. Neapsišvietę. Kada nors mes irgi suprasime. Nostra culpa.“

Kitoje žinutėje H. T. Ilvesas kėlė prielaidą, kad šio ginčo esmė yra „Prinstono ir Kolumbijos priešprieša“ - turėdamas omenyje, kad P. Krugmanas yra JAV Prinstono universiteto profesorius, o H. T. Ilvesas yra baigęs Kolumbijos universitetą.

Per šią savaitę vykusią repeticiją orkestras, vadovaujamas dirigento Risto Joosto (Risto Josto), puikiai atliko E. Birmano atonalią kompoziciją, o sopranas Iris Oja mėgino perteikti H. T. Ilveso žinučių sarkazmą bei pasipiktinimą.

„Kvaili. Rytų. Europiečiai? Neapsišvietę?“ - dainavo ji, darydama pauzę po kiekvieno žodžio, prieš sušukdama aukšta gaida: „Nostra Culpaaaa!“

E. Birmanas sakė buvęs sužavėtas „beveik animalistinės reakcijos“, kurią įžvelgė H. T. Ilveso mėginime apginti 1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos garbę, kai šalies vyriausybei teko didinti mokesčius ir mažinti atlyginimus viešajame sektoriuje, mėginant išbristi iš gilios recesijos.

„Galima sakyti, tai riterio kryžiaus karas prieš pavergėją. Nemanot, kad tai klasiška medžiaga operai?“ - klausė E. Birmanas, kuris gimė kaimyninėje Latvijoje, tačiau užaugo Jungtinėse Valstijose.

S. Dielas, kuris domėjosi Estijos ekonomikos vystymusi pastaruosius 20 metų, kai šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, irgi atkreipė dėmesį į šiuos debatus ir pasisiūlė E. Birmanau suderinti juos su muzika.

S. Dielas sakė, kad operetės libretas padalytas į du veiksmus. Pirmajame cituojamas P. Krugmano tinklaraščio įrašas, atspindintis jo keinsistinę filosofiją, jog krizę galima įveikti vyriausybei didinant biudžeto išlaidas. Antroji dalis pagrįsta H. T. Ilveso žinutėmis.

Operetėje H. T. Ilvesas arba P. Krugmanas neminimi, nes jos kūrėjai norėjo jai suteikti platesnį kontekstą.

„Pamaniau, kad šių ponų pasisakymai tam tikru lygiu yra tiltas į platesnį ginčą, - aiškino S. Dielas. - Tačiau tai tegul sprendžia klausytojai.“

E. Birmanas, kuris irgi studijavo ekonomiką Kolumbijos universitete, sakė, kad jo kūrinys nėra grindžiamas asmenybėmis ir užgauta savimeile. „Čia nėra nei laimėjusių, nei pralaimėjusių“, - aiškino jis.

Kiprui tapus dar viena Europos šalimi, kuri buvo priversta griebtis karčių griežto taupymo vaistų, įskaitant didelius biudžeto išlaidų apkarpymus, skatinančius nedarbą ir pasipiktinimą visuomenėje, ši tema nepraranda aktualumo.

E. Birmano kompoziciją nelengva priskirti kuriai nors kategorijai. Pasak I. Ojos, šį kūrinį tiksliausiai apibūdina žodis „šiuolaikinis“.

„Man jis atrodo labai gyvas, beveik improvizacija“, - sakė vokalistė.

Nei P. Krugmanas, nei H. T. Ilvesas neatsiliepė į prašymus pakomentuoti pranešimus apie šią operetę. E. Birmanas ir S. Dielas nurodė, kad jie abu buvo pakviesti į sekmadienį vyksiantį pasirodymą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

„Man vis vien, ar jie dalyvaus, ar ne, - sakė E. Birmanas. - Tai nėra susiję su konkrečiais asmenimis.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių