ES vadovai stipriai griežtina finansų drausmę

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasiekė bendrą sutarimą, kad Bendrijos sutartis turi būti "ribotai" pakeista, siekiant įkurti nuolatinį finansinės pagalbos fondą bloko šalims, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė "EUobserver".


"Šiandien priėmėme svarbius sprendimus, kad sustiprintume eurą", - ES prezidentas Hermanas Van Rompuy sakė penktadienį paryčiais vykusioje spaudos konferencijoje.

ES lyderius iš pradžių išgąsdino Prancūzijos ir Vokietijos reikalavimas iš esmės perrašyti pagrindinį Bendrijos dokumentą, praėjus vos metams po Lisabonos sutarties priėmimo, tačiau dabar jie palankiau vertina "ribotus" pakeitimus, kurie galėtų padėti išvengti didelio politinio susipriešinimo.

"Valstybių ir vyriausybių vadovai sutaria, kad šalims narėms reikia sukurti nuolatinį antikrizinį mechanizmą, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą visoje euro zonoje, taip pat pakviesti Europos Vadovų Tarybos pirmininką pradėti konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos nariais dėl riboto sutarties pakeitimo, kuris yra reikalingas šiam tikslui", - sakoma dvi dienas Briuselyje vykusio viršūnių susitikimo baigiamojo komunikato juodraštyje.

Berlyno nuomone, ilgalaikis finansinio gelbėjimo fondas tikriausiai taptų iki 2013 metų veiksiančių kitų priemonių būtinu papildiniu, tačiau nerimaujama, kad bet kokia nuolatinė struktūra gali kirstis su ES sutarties sąlygomis, draudžiančiomis traukti iš finansinių duobių Bendrijos nares. Tokio fondo įkūrimą taip pat tikriausiai atmestų griežtas Vokietijos Konstitucinis teismas.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, vadovaujanti ekonomiškai ir finansiškai pajėgiausiai ES šaliai, taip pat susidūrė su visuomenės nepasitenkinimu dėl finansinės naštos, kuri gali būti jai užkrauta, jeigu tektų gelbėti kitas į bėdą patekusias euro zonos nares.

Aiškiai apibrėžtas valstybės bankroto procedūrų rinkinys taptų signalu investuotojams, valstybės bankroto atveju bent dalis naštos tektų jiems, o ne vien mokesčių mokėtojams.
Toks mechanizmas taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad galimi valstybių bankrotai nesukels panikos lavinos rinkose, kokią sukėlė pavasarį Europą sukrėtusi Graikijos įsiskolinimų krizė.
"Jokia šalis iš principo neprieštarauja nuosaikiam sutarties pakeitimui, tačiau jos nori žinoti, kokios bus politinės ir teisinės pasekmės", - nurodė vienas šioms diskusijoms artimas šaltinis.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė: "Jeigu sutarties pakeitimai sumažins šalių narių balsavimo teises, man tai atrodo nepriimtina ir, atvirai kalbant, nerealu. Tai nesuderinama su ribotų sutarties pakeitimų idėja, ir tam niekada vieningai nepritars šalys narės. Kaip žinote, sutarties pakeitimai reikalauja vienbalsio (pritarimo)."
"Mes numatome labai ribotus" pakeitimus, pridūrė jis.


Šiame straipsnyje: Europos Sąjunga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių