ES lyderiai ruošiasi grumtynėms dėl biudžeto

Europos lyderiai ruošiasi dar vienam susirėmimui dėl Europos Sąjungos biudžeto per ketvirtadienį prasidėsiantį dviejų dienų viršūnių susitikimą, kuriame aiški tik viena baigtis - jos bet kokiame susitarime bus numatyti dideli išlaidų karpymai.

Sklandant viltims, jog pats blogiausias euro zonos skolų krizės etapas jau praeityje, viršūnių susitikimas, kuris prasidės 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku, gali daryti didelį poveikį kelerius ateinančius metus, jeigu daugiausiai į bendrą ES iždą sumokančios šalys, tokios kaip Vokietija ir Didžioji Britanija, sugebėtų ryžtingai primesti savo taupymo vizijas.

Per praeitą lapkritį vykusį specialų Bendrijos viršūnių susitikimą dėl 2014-2020 metų biudžetą susigrūmė šalys, siekiančios mažinti ES išlaidas visuotinio taupymo laikais, su kitomis narės, tarp jų Prancūzija ir Italija, raginančiomis nemažinti investicijų į sritis, gyvybiškai svarbias šlubuojančios Europos ekonomikos augimui.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį atvyko į Paryžių tartis su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), siekiant galutinai suderinti abiejų šalių pozicijas.

Viršūnių susitikimo išvakarėse F.Hollande'as ir A.Merkel atrodė gerai nusiteikę ir stebėjo Paryžiuje draugiškas abiejų šalių futbolo komandų rungtynes.

Abu lyderiai sakė trokštantys „pasiekti gerą susitarimą“ dėl ES biudžeto, o vienas Prancūzijos prezidento patarėjas sakė naujienų agentūrai AFP, kad „tarp jų nėra gilaus nesutarimo“ šiuo klausimu.

ES prezidentas Hermanas Van Rompuy bus vienas iš svarbiausių veikėjų, galinčių padėti pasiekti kompromisą.

Europos Komisija, aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija, iš pradžių siūlė per ateinantį finansavimo laikotarpį padidinti Bendrijos išlaidas 5 proc. - tokiu atveju per 2014-2020 metus bendroms reikmėms būtų išleista daugiau nei trilijonas eurų.

Ši suma pasirodė per didelė Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui, susiduriančiam su stiprėjančiomis euroskeptiškomis nuotaikomis savo šalyje, taip pat A.Merkel, kurios rinkėjai jau nusivylę būtinybe finansuoti prie bankroto ribos atsidūrusių euro zonos partnerių, tokių kaip Graikija, brangias gelbėjimo programas.

Lapkritį H.Van Rompuy pasiūlė 973 mlrd. eurų biudžetą, o diplomatai kėlė prielaidą, kad ES prezidentas sutiks sumažinti šią sumą iki 960 mlrd. eurų. Tačiau ir tokiu atveju biudžetas atrodytų per didelis Londonui, teigia autoritetingi šaltiniai.

D.Camerono santykiai su ES tapo neaiškūs, kai jis pažadėjo surengti referendumą dėl Britanijos narystės Bendrijoje - po derybų su Briuseliu dėl kai kurių galių sugrąžinimo Londonui.

Tačiau H.Van Rompuy gali užsitikrinti didesnį Londono palankumą, pasiūlydamas labiau sumažinti faktines sumas, išmokamas per fiskalinį ciklą, kurios yra mažesnės negu įsipareigojimai, prisiimami kiekvienos šalies.

Diplomatai sakė, kad H.Van Rompuy dabar siūlys sumažinti faktines išlaidas nuo 935 iki 900 mlrd. eurų, taip pat užtikrins, kad Londonui toliau bus grąžinama dalis sumokėtų lėšų. Pastarąją sąlygą bet kuri Londono vyriausybė laiko esmine.

„Esu tikras, kad atlikus kai kuriuos pakeitimus pasiūlymas, kurį pateikiau lapkričio 22 dieną, gali tapti pagrindu susitarimui“, - H.Van Rompuy sakė kvietime lyderiams, kuris buvo paskelbtas trečiadienį.

H.Van Rompuy sakė, jog „tampa skubu priimti (biudžetą), jeigu norime kad būsima ES politika ir programos vyktų sklandžiai ir išpildytų savo potencialą (ekonomikos) augime ir darbo vietų (kūrime) nau nuo ateinančių metų“.

Tuo tarpu Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso, kurio administracija turi dešimtis tūkstančių darbuotojų ir kurių dalis šiuo metu streikuoja, protestuodami prieš taupymą, trečiadienį sakė Europos Parlamente, kad „tolesnis atidėliojimas pasiųstų labai neigiamą žinią“.

Tik tuo atveju, jeigu pavyktų susitarti dėl bendros karpymų sumos, būtų pereita prie diskusijų, kuriose srityse būtų nurėžta labiausiai.

J.M.Barroso, F.Hollande'as ir kiti nerimauja, kad sumažinus finansavimą daugiašaliams energetikos, transporto ir skaitmeninių tinklų infrastruktūros projektas būtų tik pakenkta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Briuselyje taip pat labai tikimasi, kad per ateinantį finansavimo etapą ES pradės tiesiogiai rinkti savo lėšas mokesčių pavidalu. Šiuo metu į Bendrijos iždą automatiškai patenka tik nedidelė dalis pardavimų mokesčio, o liūto dalį biudžeto pajamose sudaro ES narių skiriamos lėšos.

Tačiau diplomatai taip pat tvirtina, kad šis scenarijus nebus įgyvendintas.

Jeigu pavyktų susitarti dėl biudžeto, penktadienį ES lyderiai sutelks dėmesį į kitą svarbų tikslą - užsitikrinti laisvosios prekybos sutartis su JAV ir Japonija, kurios gali labai prisidėti prie ekonomikos augimo, nedarbo mažinimo ir klestėjimo ateityje.