D.Medvedevas pasiūlė pasidalinti Europą į atsakomybės sektorius

Rusijos prezidentas siūlo padalinti Europą į karinės atsakomybės sektorius ir taip geriau apsaugoti žemyną nuo raketų atakų.

Miglotas pasiūlymas

Kol kas neatskleidžiama, ar Rusija gintų tik savo teritoriją, ar į jį galėtų patekti ir kitos buvusios sovietinės valstybės. Reaguodamas į tokius siūlymus Seimo NSGK vadovas Arvydas Anušauskas pabrėžia, daryti kokias nors išvadas dar per anksti, tačiau sutinka, jog „Rusija suinteresuota tapti įtakingesne priešraketinės gynybos dalyve“.

Savaitgalį vykusiame NATO viršūnių susitikime Dmitrijus Medvedevas plano detalių nepateikė, tačiau Rusijos žiniasklaida cituoja pareigūnus, teigiančius, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už vieną sektorių, o NATO būtų atsakinga už kitą, praneša naujienų agentūra AFP.

 

Viršūnių susitikime Rusijos prezidentas pažymėjo, kad Maskva pasirengusi bendradarbiauti su Aljansu priešraketinės gynybos srityje.

Tačiau dienraščiui „Komersant“ šaltiniai teigė, kad per už uždarų durų vykusius pokalbius pasiūlyta schema padėtų NATO ir Rusijai sukurti bendrą priešraketinės gynybos sistemą nesujungiant jų priešraketinių sistemų ir neatskleidžiant paslapčių.

„D. Medvedevo iniciatyvą trumpai galima apibūdinti taip: Maskva pasirengusi numušti bet kokį objektą, per mūsų teritoriją ar mūsų atsakomybės sritį skriejantį Europos link“, – „Kommersant“ cituoja savo pavardės atskleisti nenorėjusį diplomatą.

„Taip tiesiogine prasme būtų ginamos šalys, esančios į vakarus nuo Rusijos“, – pridūrė jis.

„Lygiai taip pat NATO turėtų prisiimti atsakomybę savo sektoriuje ar sektoriuose: jei kas nors nuspręstų pulti mus per Europą, visa, kas skris, turėtų būti numušta amerikiečių ar NATO narių“, – kalbėjo diplomatas.

Pareigūnas neatskleidė, ar Rusijos sektorius apsiribotų tik šalies teritorija, ar galėtų išsiplėsti toliau į vakarus, apimdamas buvusias sovietines valstybes.

„Kommersant“ teigimu, planas, jei jis būtų įgyvendintas, taptų pirmuoju dideliu bendru Rusijos ir Aljanso projektu.

Tokį patį pranešimą paskelbė ir dienraštis „Vedomosti“. Leidinio cituojamas pareigūnas teigia, kad plano tikslas – „atsakomybės už saugumą skirtingose pasaulio dalyse sklaida“.

D. Medvedevas apie planą netiesiogiai užsiminė per NATO viršūnių susitikimo pabaigoje vykusią spaudos konferenciją, teigdamas, jog Rusija pasiūlė „sukurti taip vadinamą sektorinę priešraketinę gynybą“ ir kad tam reikia tolimesnės analizės.

„Reakcija buvo teigiama ir mes nesitikėjome daugiau“, – „Kommersant“ citavo D. Medvedevo vyriausiąjį patarėją užsienio politikos klausimams Sergejų Prichodko.

„Jos negalima apibūdinti kaip susižavėjimo, tačiau ji nebuvo ir negatyvi“, – sakė jis.

D. Grybauskaitė: priešraketinė gynyba liks NATO rankose

Priešraketinė gynyba liks NATO rankose, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Jau minėjau anksčiau, kad Lietuva pasiekė, ko norėjo. Priešraketinė gynyba liks NATO rankose, su Rusija bus bendradarbiaujama tik keičiantis informacija. NATO liks NATO, Rusija liks Rusija“, – pirmadienį atsakydama į klausimą, ar priešraketinė gynyba neatiteks Rusijai, sakė D. Grybauskaitė.

Per susitikimą vykusios 28 valstybių narių Aljanso ir Maskvos derybos aukščiausiu lygiu buvo pirmosios nuo Rusijos karinio konflikto su Gruzija 2008-ųjų rugpjūtį.

Po NATO ir Rusijos Tarybos susitikimo šeštadienį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas žurnalistams teigė, kad Maskva tęs dialogą su NATO dėl būsimos priešraketinės gynybos skydo Europoje.

„Susitarėme su mūsų NATO partneriais – dalyvavau dvišaliuose susitikimuose šiuo klausimu su Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos lyderiais, taip pat su JAV prezidentu Baracku Obama – kad tęsime dialogą visais su Europos priešraketine gynybos sistema susijusiais klausimais“, – teigė D. Medvedevas. 

A. Anušauskas: išvadas daryti per anksti

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad daryti kokias nors išvadas dar per anksti, tačiau pastebi, jog „Rusija suinteresuota tapti įtakingesne priešraketinės gynybos dalyve“.

„Pirmiausia aš manau, kad anksti iš principo dar kalbėtis apie tai, nes kalbama dar tik apie galimą bendradarbiavimą šitoje priešraketinės gynybos srityje. Nei apie grėsmę iš Rusijos pusės, nei apie sektorius, nei apie kokius kitus techninius dalykus dar tikrai nešnekėta ir niekas nesiruošia šnekėti, bet aš visiškai suprantu, iš ko šitas dalykas išeina.

Be abejonės Rusija suinteresuota, kad ir kariniu atžvilgiu, tapti kažkokia įtakingesne priešraketinės gynybos dalyve, nors mes puikiai žinome, jog Rusijos technines galimybes nėra tos kaip anksčiau. Tai yra daugiau diplomatiniai triukai, siekiant iškovoti pozicijas ateityje“, – kalbėjo lrt.lt pašnekovas.

„Sprendimus priima NATO valstybės kartu. Ir, beje, akcentas visuose pokalbiuose toks: „Rusija negali priiminėti sprendimų už NATO, pakeisti NATO ir panašiai“, – teigė politikas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių