Didinama minimali alga latviams – per maža

Minimalus atlyginimas Latvijoje nuo kitų metų sausio turėtų didėti 75 Lt – iki 1125 Lt. Tokį siūlymą yra parengusi Finansų ministerija. Jis šiuo metu svarstomas valdančiosios koalicijos partnerių, tačiau neabejojama, jog tokiam siūlymui bus pritarta.

Kitąmet keisis ir neapmokestinamoji atlyginimo dalis: gaunantiems didelius atlyginimus ji liks tokia pat, kaip ir iki šiol – 225 Lt, uždirbantiems mažiau bus taikoma 420 Lt neapmokestinamoji dalis. Tiesa, valdančiosios koalicijos partneriai dar diskutuoja, iki kokios sumos atlyginimus laikyti mažais ir nuo kokios – dideliais. Tad konkretūs skaičiai kol kas dar neskelbiami.

Tuo metu valstybės kontrolierius Juris Jansonas teigia, jog net ir padidėjęs minimalus atlyginimas nebus teisingas, esą jis vis tiek neleis žmogui patenkinti svarbiausių poreikių. Pasak kontrolieriaus, minimalus atlyginimas turėtų būti padidintas bent iki 1500 Lt.

Tačiau, finansų ministro Andrio Vilko nuomone, staigiam minimalaus atlyginimo šuoliui nepritartų verslininkai. Minimalus atlyginimas didės ir ateityje, tačiau, pasak ministro, dar lėtesniais tempais negu iki šiol.

Gresia bankrotas

Įmonė „Liepajas metalurgs“ ( liet. „Liepojos metalurgas“ ) – didžiausia mieste. Čia dirba per 2 tūkst. žmonių. Įmonę artimiausiu metu gali ištikti bankrotas – ji savo kreditoriams įsiskolinusi arti pusės milijardo litų. Iš kai kurių kreditorių jau plaukia grėsmingi įspėjimai.

Įmonės vadovai bei akcininkai teisinasi, jog metalurgijos pramonė visame pasaulyje šiuo metu išgyvena ne pačias geriausias dienas. Be to, didelį smūgį Liepojos gyventojams sudavė šiais metais smarkiai pabrangusi elektros energija pramonės įmonėms. Įmonė 2013-aisiais už elektrą turės sumokėti arti 50 mln. Lt.

Pagalbos kreiptasi į vyriausybę. Beje, 2009-aisiais įmonei imant paskolą, valstybė sutiko tapti paskolos garante. Tačiau dabar vyriausybė neskuba teikti pagalbos. „Liepajas metalurgs“ vadovams priekaištaujama dėl jų parengto, kaip teigiama, prasto verslo plano. Jis iki šiol nėra įgyvendintas.

Taip pat pabrėžiama, jog vyriausybė negali elektros energijos kainos sumažinti tiktai vienai įmonei. Liepojiškiai raginami ieškotis kreditorių. Jie, beje, tai ir daro – įmonės atstovai galimų kreditorių šiuo metu ieško Milane, Londone ir net Stambule.

Tuo metu, jei „Liepajas metalurgs“ vis dėlto bankrutuotų, valstybė, kaip įmonės gautų paskolų garantė, vien tik šiais metais kreditoriams turėtų sumokėti 40 milijonų litų.Būtų sunku kitur įdarbinti ir 2000 įmonėje šiuo metu dirbančių žmonių, nes pernelyg siaura jų specializacija.

Susivienijo prieš eurą

Latvijoje oficialiai įregistruota draugija „Už latą – prieš eurą“. Į ją susivienijo šalyje gerai žinomi žmonės: ekonomistai, įvairių sričių mokslininkai, verslininkai bei teisininkai. Svarbiausias draugijos tikslas – siekti, kad, bandydama jau kitąmet įvesti eurą, vyriausybė vengtų skubotų ir nepagrįstų veiksmų. Taip pat bus reikalaujama dėl euro įvedimo rengti referendumą.

Artimiausiomis dienomis Centrinei rinkimų komisijai bus įteikti referendumo reikalaujančių piliečių parašai. Valdžios pareigūnams nuolat pabrėžiant, jog Latvija Europos Sąjungai (ES), stodama į Bendriją, jau įsipareigojusi nerengti referendumo dėl euro įvedimo, draugijos inicijuotame referendume klausimas gali būti formuluojamas kiek kitaip – neminint euro: „Ar jūs norite, kad būtų išsaugota mūsų nacionalinė valiuta – latas?“

Draugijos paskelbtame pareiškime pabrėžiama, jog praktiškai visų euro zonos šalių ekonominė padėtis pablogėjo, joms įsivedus eurą. Tas pats gali grėsti ir Latvijai. Išsaugoti latą būtina ne tik dėl psichologinių sentimentų - tik turėdama nacionalinę valiutą, Latvija galės apsaugoti savo ekonomiką nuo euro zoną jau siaubiančių sukrėtimų.

Įsigyja turto ir gali legaliai gyventi

Užsieniečiai jau keletą metų gali gauti leidimą legaliai apsigyventi Latvijoje mainais už investicijas į šalies bankų sektorių arba įsigydami nekilnojamojo turto.

Tokius leidimus jau yra gavę arti 5 tūkst. užsieniečių. Jie Latvijoje jau investavo beveik 1,5 mlrd.  Lt. Kitų šalių piliečiai, kaip ir iki šiol, labiausiai domisi nekilnojamuoju turtu. Tai – jau pastatyti gyvenamieji namai, sklypai jiems statyti ar butai. Perkama ir žemė. Tačiau ne visi investuotojai į bankus ir nekilnojamąjį turtą Latvijoje apsigyvena. Pasak latvių žiniasklaidos, tikriausiai šių žmonių tikslas – tik gauti leidimą apsigyventi Latvijoje, kad galėtų laisvai keliauti po visą ES. Pati Latvija jų nedomina.

Iki šiol leidimo už investicijas gyventi Latvijoje prašydavo daugiausia buvusių sovietinių respublikų piliečiai. Pastaruoju metų vis dažniau tokių leidimų prašo egzotiškų valstybių gyventojai. Iš viso leidimus gyventi Latvijoje yra gavę 57 šalių piliečiai. Kai kurios šių šalių siejamos su tarptautiniais teroristais – Afganistanas, Dagestanas, Čečėnija, Sirija, Libanas, Egiptas ir kitos šalys. Pretendentai į Latvijos gyventojo statusą kruopščiai tikrinami šalies specialiųjų tarnybų.

Pastaruoju metu pastebimas kinų antplūdis. Tiktai Jelgavos rajone esančiame Ozolniekų miestelyje bei jo apylinkėse savo gyvenamąją vietą jau deklaravo keliasdešimt atvykėlių iš Kinijos. Manoma, jog jie čia pasiliks ilgam - mokosi latvių kalbos, ieško darbo, žada savo vaikus leisti į vietos mokyklas. Visoje Latvijoje leidimus gyventi už investicijas jau turi per 200 kinų.

Beje, egzotiškųjų šalių piliečiai nekilnojamąjį turtą mieliau perka provincijoje – jis čia pigesnis. Jei Rygoje, Jūrmaloje ir kituose didesniuose šalies miestuose nekilnojamojo turto būtina įsigyti ne mažiau kaip už 0,5 mln. Lt, provincijoje pakanka perpus mažesnės sumos.


Šiame straipsnyje: latasLatvijaalgos didinimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

A

A portretas
A, mums prieš rinkimus žadėjo 1500 Lt. Argi galima rinkimų pažadų neištesėti? Tai reiškia, kad buvo meluota? O tai negerai. Manau, labai lengvai galima padidinta tą algelę iki 1500 Lt, bet neapmokestinamą minimumą irgi reikia padidinti, nes matyt ir taip per daug tų mokesčių surenkama, nebežino, kur dėti, vėl valdininkams ir taip per dideles algas žada kelti. Argi sunku nuvažiuoti į Angliją, Vokietiją, pažiūrėti, kokios ten neapmokestinamos pajamos, pasisemti patirties ir Lietuvoje taip padaryti, tai bent ekonomika suklestėtų.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių