Čilėje baigtas gręžti platus gręžinys kalnakasiams gelbėti

Čilės gelbėtojai šeštadienį pranešė baigę gręžti gręžinį, kuriuo tikimasi iškelti po žeme daugiau kaip prieš du mėnesius užgriuvusius 33 kalnakasius, tuo sukeldami prie kasyklos susirinkusių artimųjų džiaugsmo šūksnius ir ašaras.

Gelbėtojai ėmė šokti iš džiaugsmo, kai grąžtas pasistūmėjo paskutinius centimetrus ir baigė gręžti beveik 625 metrų ilgio kanalą, rodė tiesiogiai televizijos stotys. Įkalintųjų po žeme artimieji bėgo aukštyn prie kasyklos esančios kavos šlaitu mosuodami Čilės vėliavomis.

Žmonės puolė glebėsčiuotis, bučiuotis, vos tik pasklido žinia, jog gręžinys baigtas, suskambo varpas, nuaidėjo trimitai Vilties stovykla pavadintame palapinių miestelyje, įsikūrusiame šalia kasyklos. Kai kurie mosavo balionais, kiti verkė iš džiaugsmo.

"Aš tokia laiminga. Nekantrauju sulaukti sūnaus grįžtančio!" su ašaromis akyse šaukė Alicia Campos (Alisija Kampos), kurios sūnus Danielis Herrera (Danielis Herera) yra tarp įkalintųjų po žeme.

Per šią vieną sudėtingiausių gelbėjimo operacijų kasybos istorijoje dar prireiks ne vienos dienos, kol specialia kapsule po vieną visi 33 kalnakasiai bus iškelti į paviršių kanalu, kuris yra vos platesnis už vyro pečius.

Kalnakasybos ministras Laurence Golborne (Laurensė Golbornė) sakė, jog gelbėtojai dar įvertins, kurią gręžinio dalį reikia įtvirtinti plieno vamzdžiais ir kada pradės evakavimą. Anksčiau jis nurodė, jog keliant po vieną žmogų prireiks nuo 3 iki 10 dineų, kol bus visi iškelti į paviršių.

Ir po žeme esantys šachtininkai dar turės kontroliuojamu sprogimu padaryti didesnę ertmę, kad gelbėjimo kapsulė galėtų nusileisti iki pat jų.

Po žeme esančių šachtininkų artimieji ir draugai, su degančiomis žvakėmis budėję prie aukso ir vario kasyklos Atakamos dykumoje nuo pat rugpjūčio 5 dienos, kai įvyko griūtis šachtoje, nekantriai laukia, kada gelbėjimo operacija baigsis.

"Mano širdis taip stipriai plaka!" - sakė Norma Lague (Norma Lagjė), kurios devyniolikmetis sūnus Jimmy Sanchezas (Džimis Sančesas) yra po žeme, o tuo metu palapinių miestelyje, pavadintame "Vilties stovykla", susirinkusiųjų jaudulys vis stiprėjo.

"Aš tokia laiminga. Greit galėsiu apkabinti savo sūnų, - kalbėjo ji. - Pasakysiu jam kaip jį myliu, liesiu jį, klausysiu jo".

Kalnakasių žmonos ėmėsi taisyti šukuosenas vienoje palapinių įsikūrusioje kirpykloje, kad sutiktų savo vyrus gražios.

Jų vyrai po žeme vamzdžiu iš tunelio, kurį jie vadina pragaru, jau siuntė į paviršių jiems anksčiau atsiųstas dovanas: laiškus, kryželius, rūbus.

Po griūties šachtoje, inžinieriai iš pradžių išgręžė siauras, greipfruto skersmens šachtas žmonių buvimo vietai nustatyti.

Kai 17 dienų po nelaimės vyrai per stebuklą buvo surasti gyvi, džiūgavo visa Čilė. Tuomet gelbėtojai pradėjo per tuos siaurus kanalus tiekti jiems kaloringą maistą ir vandenį.

Nuleista vaizdo kamera nufilmavo vyrus užaugusiomis barzdomis ir dėl karščio bei oro drėgmės toje mažoje požeminėje ertmėje išsirengusius iki pusės.

Šie vyrai po žeme gyvi išbuvo jau rekordiškai ilgą laiką - tiek po nelaimės šachtoje dar nebuvo išgyvenęs niekas pasaulyje. Jų sveikata stebėtinai gera, nors kai kurių oda yra pažeista infekcijos.

Prezidento Sebastiano Pineros (Sebastiano Pinjeros) žmona Cecilia Morel (Sesilija Morel) atvyko prie šachtos padėti teikti psichologinę pagalbą šachtininkų artimiesiems.

"Nenusistatykime sau tikslios evakuacijos datos, pasitikėkime ekspertais, - praėjusią naktį šachtininkų giminaičiams ir draugams sakė C.Morel. - Tai lyg gimimo laukimas. Atrodo, kad kalnas pradėjo skirtis, bet atsivėrimas yra du centimetrai".

Vyriausybė išsikvietė ekspertus iš JAV kosmoso agentūros NASA, kurie šios užsitęsusios gelbėjimo operacijos metu padeda šachtininkams saugoti psichinę ir fizinę sveikatą.

Po žeme įkalinti vyrai per pustrečios savaitės, kol buvo surasti, neteko po maždaug 10 kg svorio.