Čekijoje pirmąkart bus tiesiogiai renkamas prezidentas

Čekijos žmonės penktadienį ir šeštadienį dalyvaus pirmuosiuose šalyje tiesioginiuose prezidento rinkimuose, kuriuos temdys recesija, griežto taupymo priemonės ir korupcijos skandalai, užbaigiant dešimtmetį trukusį atkaklaus euroskeptiko Vaclavo Klauso vadovavimą.

Prognozuojama, kad du ekspremjerai ir buvę komunistai iškops į antrąjį ratą iš devynių kandidatų, tarp kurių vienas - visiškai tatuiruotėmis padengtu veidu. Antrasis balsavimas turėtų vykti sausio 25-26 dienomis.

Nors apklausos rodo, kad kairiųjų pažiūrų Milošas Zemanas yra stipriausias kandidatas stoti prie 10,5 mln. gyventojų turinčios Europos Sąjungos (ES) šalies vairo, jis veikiausiai nesurinks daugumos balsų, reikalingų pergalei per pirmąjį ratą, todėl tikėtina, kad jam teks susigrumti su malonaus būdo centro dešiniųjų pažiūrų Janu Fischeriu antrame rate.

Nugalėtojas pakeis dvi kadencijas dirbusį prezidentą V.Klausą, kuris yra vienas iš atkakliausių euroskeptikų. Visi dabartiniai kandidatai, kad ir kokios būtų jų pažiūros, atsiribojo nuo griežtai prieš ES nukreiptos V.Klauso pozicijos.

Parlamentas rinkdavo valstybės vadovą per visus keturis ankstesnius prezidento rinkimus nuo Čekoslovakijos pasidalijimo 1993 metais.

Pereiti prie visuotinių tiesioginių prezidento rinkimų buvo nuspręsta pernai lapkritį, nes V.Klauso perrinkimas parlamente buvo laikomas labiau nulemtu politinių intrigų, o ne viešojo intereso.

Čekija ir Slovėnija šiuo metu yra vienintelės dvi recesiją išgyvenančios ES priklausančios Centrinės Europos šalys, todėl rinkėjams labiausiai rūpi ekonomikos problemos, įskaitant skausmingą diržų veržimą.

Čekijos, kuri labai priklausoma nuo automobilių eksporto į euro zonos šalis, smarkiai nukentėjusias nuo skolų krizės, ekonomika per praeitus metus veikiausiai susitraukė 0,9 proc., tačiau šiemet jau turėtų augti 0,2 procento.

Šią savaitę paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad 68 metų M.Zemanas, dirbęs premjero poste 1998-2002 metais, gali tikėtis 23-25 proc. rinkėjų palaikymo.

Jo pagrindinis varžovas - 62 metų J.Fischeris, taip pat vadovavęs vyriausybei 2009-2010 metais -veikiausiai surinks 16-20 proc. balsų.

„Noriu būti visų žmonių prezidentas“, įskaitant komunistus ir dešiniuosius, M.Zemanas neseniai sakė per rinkimų kampanijos renginį.

J.Fischeris, buvęs vyriausiasis šalies statistas, vadovavo laikinajai technokratų vyriausybei, vadovavusiai šalies ekonomikos atsigavimui 2010 metais, kai ekonomika ūgtelėjo 2,3 proc. po 4,4 proc. recesijos, tęsiantis pasaulinei krizei 2009 metais.

J.Fischerio, teigiančio, kad jis „tebesigaili“ dėl savo komunistinės praeities, kampanija atkartojo M.Zemano pastangas pritraukti rinkėjus tiek iš kairiosios, tiek iš dešiniosios stovyklos, žadant skaidrumą ir kovą su korupcija.

Jeigu J.Fischeris būtų išrinktas, jis taptų pirmuoju Čekijos prezidento postą užėmusiu žydu.

Faktas, kad abu pagrindiniai kandidatai anksčiau priklausė Komunistų partijai, vadovavusiai Čekoslovakijai 1948-1989 metais, kelia nerimą kai kuriems rinkėjams.

„Nenoriu, kad mano mylimos tėvynės prezidentu taptų buvęs nusikalstamos partijos narys“, - neseniai sakė 1964 ir 1968 metų gimnastikos olimpinį auksą pelniusi Vera Časlavska, persekiota režimo 8-ame ir 9-ame dešimtmečiais.

Tęsiantis recesijai, o netvirtą centro dešiniąją premjero Petro Nečaso vyriausybę krečiant korupcijos skandalams, daugelis jaunesnių rinkėjų simpatizuoja ekscentriškam kandidatui Vladimirui Franzui, kurio visas veidas ir kūnas padengtas maorių stiliaus tatuiruotėmis.

Šis 53 metų dramos profesorius surinko per 52 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ surengtoje kampanijoje, kurioje buvo įkeltas užkrečiančiu tapęs įrašas, vaizduojantis V.Klausą kaip „mėlynąjį prezidentą“, turint omenyje tradicinę Čekijos konservatorių spalvą, kuri buvo pateikiama kaip priešprieša mėlynai ištatuiruotam V.Franzo veidui.

Į prezidento postą taip pat kandidatuoja aristokratų kraujo dabartinis užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas, buvęs Senato pirmininkas Premyslis Sobotka ir socialdemokratas senatorius Jiri Dienstbieras.

Šio posto taip pat siekia trys moterys: labdaros projektais pagarsėjusi aktorė Tana Fischerova, Europos Parlamento narė Zuzana Roithova ir buvusi europarlamentarė Jana Bobošikova.

Čekijos valstybės vadovo galios yra ribotos, lyginant su daugelio kitų prezidentų. Jis daugiausiai atsakingas už vyriausybės, generolų ir teisėjų skyrimą bei atleidimą.

Prezidentas taip pat turi veto teisę priimant įstatymus, taip pat skiria centrinio banko pareigūnus, atsakingus už valiutų kursų nustatymą.

Daugelio gerbiamas antikomunistas ir Aksominės revoliucijos didvyris Vaclavas Havelas tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu nepriklausomos Čekijos prezidentu 1993 metais, praėjus ketveriems metams po komunistinio režimo žlugimo Čekoslovakijoje.

Šis dramaturgas vadovavo Čekijai iki 2003 metų, o per jo kadenciją šalis įstojo į NATO 1999 metais ir buvo atvertas kelias stojimui į ES 2004 metais.

V.Havelo mirtis 2011 metų gruodį sukėlė didelį sielvartą visoje šalyje.