Buvęs popiežiaus liokajus stos prieš teismą dėl „nutekintų“ dokumentų

Paolo Gabriele toks baisus likimas negresia, bet ir jo, ir Šventojo Sosto laukia labai viešas svarstymas dėl didžiausio saugumo pažeidimo per visą Vatikano pastarojo laikotarpio istoriją - asmeninių popiežiaus dokumentų vagystės ir „nutekinimo“.

P.Gabriele, kuris buvo popiežiaus liokajus, pelnęs jo pasitikėjimą, teismas prasideda šeštadienį. Atsakovas yra kaltinamas pontifiko dokumentų vagyste ir jų perdavimu žurnalistui - sensacingu, Holivudą primenančiu skandalu, kuris atskleidė kovą dėl valdžios, intrigas ir įtariamą korupciją aukščiausiuose Katalikų Bažnyčios sluoksniuose.

P.Gabriele pateikti kaltinimai vagyste sunkinančiomis aplinkybėmis, už kurią galima skirti kalėjimą iki ketverių metų. Jį teis Vatikano tribunolas iš trijų teisėjų.

Jis pats jau pripažino savo kaltę ir paprašė popiežiaus malonės, ir dauguma Vatikano stebėtojų sako, kad taip tikriausiai ir bus, jeigu jo kaltė bus pripažinta, tad teismo procesas yra kone formalumas.

Tai garsiausia Vatikano tribunolo byla nuo pat jo įsteigimo 1929 metais, kai gimė Vatikano miestas-valstybė. Vienintelė kita panaši byla buvo nutraukta dar nė neprasidėjusi; tai buvo 1998 Šveicarų gvardijos vado ir jo žmonos nužudymas 1998 metais, dėl kurio buvo įtariamas nepatenkintas pavaldinys. Byla buvo nutraukta dėl to, kad įtariamasis nusižudė.

Žinoma, teismo procesai Vatikane nėra naujiena: vien 2011 metais Vatikano teismai nagrinėjo 640 civilines ir 226 baudžiamąsias bylas, nors tik nedaugelis jų baigėsi teismo procesais. Ir visa tai - neskaitant santuokos anuliavimo, dvasininkų lytinių nusikaltimų bylų ir kitų bažnytinės teisės klausimų.

Vis dėlto P.Gabriele byla atkreips neįprastai didelį dėmesį į Vatikano teisinę sistemą, kuri yra pagrįsta 19-ojo amžiaus Italijos baudžiamuoju kodeksu, ir į gana unikalią situaciją, kai popiežius iš esmės yra ir nukentėjusysis, ir aukščiausiasis teisėjas.

Vatikanas yra renkama absoliuti monarchija, kurioje popiežius turi visą vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teismų valdžią. Tas galias jis paveda vykdomiesiems postams, įstatymų leidybos komisijoms ir tribunolams.

Tačiau jis gali įsikišti ir nuo pat pradžių sustabdyti teismo procesą, suteikti kokiam nors nuteistajam malonę, o nuosprendžiai skelbiami jo vardu. Vatikano apeliacinio teismo kaltintojas Giovanni Giacobbe tvirtino, kad nepaisant popiežiaus valdžios Vatikano teisėjai yra visiškai nepriklausomi.

„Teisėjai niekada nebuvo spaudžiami nuspręsti vienaip ar kitaip, - ketvirtadienį per trumpą spaudos konferenciją Vatikane sakė jis. - Popiežius negali nurodyti tribunolui, ką daryti“.

P.Gabriele buvo areštuotas gegužės 24 dieną, po to, kai Vatikano policija jo bute šiame mieste rado „daugybę“ dokumentų iš popiežiaus kabineto. Daugelis tų dokumentų buvo paskelbta knygoje „Jo šventenybė: slapti popiežiaus Benedikto XVI dokumentai“ (Sua Santita - le carte segrete di Benedetto XVI), kurią parašė italų žurnalistas Gianluigi Nuzzi. Ankstesnė jo knyga apie Vatikano banką taip pat buvo sukėlusi sensaciją.

Vėliau P.Gabriele prisipažino, kad perdavė dokumentus G.Nuzzi, vildamasis atskleisti tai, ką laiko „blogiu ir korupcija“ Bažnyčioje, sako kaltintojai. Jie buvusį pontifiko liokajų vadina pamaldžiu, bet suklaidintu žmogumi, kuris tikėjo, kad Šventoji Dvasia įkvėpė jį ginti popiežių ir informuoti jį apie problemas aplinkui.

„Buvau įsitikinęs, kad šokas, net ir žiniasklaidos (sukeltas), būtų buvęs sveikas (dalykas) siekiant sugrąžinti Bažnyčią į teisingą kelią“, - birželio mėnesį per tardymą sakė P.Gabriele, kurį citavo kaltintojai.

P.Gabriele yra teisiamas drauge su kitu atsakovu, Valstybės sekretoriato kompiuterių specialistu Claudio Sciarpelletti, kuris, kaip įtariama, padėjo P.Gabriele ir jį kurstė.

Teismo proceso metu bus galima stebėti ne tik Vatikano teisinę sistemą, bet ir pačios mažiausios suverenios pasaulio valstybės ypatumus.

P.Gabriele yra ir Vatikano pilietis, ir gyventojas (iš viso yra 595 Vatikano piliečiai, kurių 247 yra ir gyventojai). Tad popiežius yra ne tik buvęs jo bosas, bet ir jo buto savininkas, jo dvasinis vadovas (kaip Katalikų Bažnyčios galva) ir jo valstybės vadovas, jau neminint to, kad popiežius paskyrė kaltintoją ir tris teisėjus pasauliečius, kurie nagrinės jo bylą ir balsų dauguma nuspręs, ar jis yra kaltas.

Gegužės mėnesį išleista „Jo šventenybė: slapti popiežiaus Benedikto XVI dokumentai“ - 273 puslapiai Vatikano paslapčių - tapo labiausiai aptarinėjama knyga Italijoje ir pačiame Vatikane, vienoje slapčiausių pasaulio institucijų.

Knygoje, be kitų dokumentų, skelbiami vieno Vatikano pareigūno laiškai, kuriuose detaliai aprašoma korupcija skirstant Vatikano kontraktus, nurodomi tie, kas „nutekino“ kaltinimus apie homoseksualius ryšius, ir panašūs dalykai.

Nė vienas tų dokumentų pačiam pontifiko institutui grėsmės nekelia. Dauguma jų yra įdomūs tik italams, nes yra susiję su Italijos ir Vatikano santykiais, taip pat - keliais vietos skandalais ir asmenybėmis. Tačiau pats jų egzistavimas ir tai, kad jie buvo paimti nuo paties popiežiaus darbo stalo, sukėlė precedento neturinčią Vatikano reakciją ir paskatino popiežių įsteigti kardinolų komisiją lygiagrečiam tyrimui atlikti.

Po šio skandalo dvasininkai skundžiasi, kad jis pakirto pasitikėjimą ir diskretiškumą, kurie buvo būdingi kasdieniam Vatikano gyvenimui. Vyskupai dabar abejoja dėl to, ar siųsti konfidencialią informaciją popiežiui, nes baiminasi, kad ji galiausiai gali atsidurti pirmajame kokio nors laikraščio puslapyje.

Tuo tarpu žurnalistas G.Nuzzi laikosi ramiai. „Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti, yra tas, jog labai viliuosi, kad šis teismo procesas atskleis motyvus ir įsitikinimus, kurie privertė Paolo Gabriele iškelti į dienos šviesą knygoje aprašytus dokumentus ir įvykius“, - šią savaitę sakė jis AP.

46 metų, trijų vaikų tėvui P.Gabriele atstovauja advokatė Cristiana Arru (Kristiana Aru), nes pagrindinis jo advokatas, jo vaikystės draugas Carlo Fusco (Karlas Fuskas), praėjusį mėnesį atsistatydino kilus nesutarimams dėl gynybos strategijos.

Vatikanas yra paskelbęs, kad teismo procesas bus atviras visuomenei, bet galimybės patekti į teismo posėdžius yra ribotos, be to, nebus leidžiama filmuoti, fotografuoti ir daryti garso įrašų. Kiekviename posėdyje dalyvaus po aštuonis žurnalistus, kurie vėliau informuos Vatikano spaudos tarnybą.

Kiek truks teismo procesas, kiek liudininkų bus iškviesta, kokia bus P.Gabriele gynyba, neaišku.

G.Giacobbe pažymėjo, kad pagal Vatikano teisinę sistemą nuosprendžiui prisipažinimo nepakanka - dar turi būti ir kitų tyrimo metu nustatytų įrodymų.

Kaltintojai buvo paprašę psichiatrijos ekspertizės ir nustatė, kad P.Gabriele suprato savo veiksmus, nors ir citavo psichiatrų žodžius, kad jis buvo netinkamas savo darbui, kad juo buvo lengva manipuliuoti ir kad jis patiria „sunkų psichologinį nerimą, kurį apibūdina nerimavimas, įtampa, pyktis ir frustracija“.

Nepaisant Vatikano teisinės sistemos ypatybių ir absoliučios popiežiaus valdžios, bent vienas išorės autoritetas laiko ją patikima ir teisinga: vienas Niujorko federalinis teisėjas pernai atmetė Vatikanui iškeltą ieškinį dėl teisių reprodukuoti atvaizdus iš Vatikano bibliotekos ir nusprendė, jog ieškovams nepavyko parodyti, kad jie negali gauti teisingo proceso Vatikano teismuose.

Tokio pasitikėjimo niekada nebuvo pareikšta Vatikano Šventajai Romos ir pasaulio inkvizicijos kongregacijai - 1542 metais įsteigtai komisijai, kuri iki praėjusio šimtmečio vidurio funkcionavo kaip tribunolas erezijai išnaikinti, baudė už nusikaltimus prieš tikėjimą ir skyrė Bažnyčios inkvizitorius.

Viena garsesnių inkvizicijos aukų yra Giordano Bruno, kuris 1600 metais Romoje buvo sudegintas už ereziją.