„Baltarusijos stebuklas“ pasmerktas žlugti?

Praradęs Kremliaus paramą, Baltarusijos prezidentas turi tik dvi išeitis. Bet viena yra ne ką geresnė už kitą, rašo Ukrainos laikraštis „Ukrainskij Tižden“.

Liūdnos perspektyvos

Pačiame Europos viduryje yra valstybė, kurios apibūdinimas primena viduramžių pastoralę. Ten lygūs kaimo keliai, net kaimuose yra dujofikuotų namų. Miestai švarūs, svetingi ir visiškai saugūs. Ten nėra etninių nusikalstamų grupuočių, o milicininkai neima kyšių.

Toks įspūdis gali susidaryti apsilankius Baltarusijoje, bet mažai kas veržiasi į ją pastoviai gyventi. Netgi šalies jaunimas nemato didelių perspektyvų savo gimtinėje ir žvalgosi į užsienį. Panašu, kad „Baltarusijos stebuklas“ pasmerktas žlugti.

Ekonominė apokalipsė

Baltarusijos politologas Jurijus Ševcovas teigia, kad šiuo metu Aleksandrui Lukašenkai jokios alternatyvos nėra. Būtent ant jo laikosi visa valdžios sistema, kontraktai, sutartys ir viltys dėl užsienio investicijų. Sunku net įsivaizduoti šalies ateitį be A.Lukašenkos.

Bet dabar „Baltarusijos stebuklas“ pradėjo svyruoti dar jam esant valdžioje. Per pusę metų šalyje smarkiai pakilo kainos. Bulvės pabrango 35 proc., cukrus – 30 proc., degalai – 22 proc., alkoholis – 10 proc. Tuo tarpu žmonės gyvena iš stabilaus atlyginimo. Prieš rinkimus valdžia žada pakelti atlyginimus, bet neturi iš ko – biudžete jau susidarė didžiulė deficito skylė.

Baltarusijos Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, šalies naftos produktų eksportas smuko 40 proc. 15 proc. valstybinių įmonių, ypač mašinų, metalo ir elektros pramonėje, dirba nuostolingai. Šalies biudžetas siekia 10 mlrd. dolerių, o neigiamas saldo – 3,5 mlrd. dolerių.

Draugai tapo priešais

Ilgą laiką Baltarusijai sekėsi kurti savo „stebuklą“, kol šalis turėjo tvirtą Rusijos finansinę paramą. Bet padėtis pradėjo keistis šių metų pradžioje, kai Maskva sumanė pakeisti naftos tiekimo sąlygas. A.Lukašenka norėjo, kad visai rusiškai naftai būtų taikomas 35 proc. muito mokestis, o Kremlius siūlė tiekti Minskui 6,3 mln. tonų (būtent tiek reikia Baltarusijos vidaus reikmėms) naftos išvis be muito, o likusiam kiekiui (kuris reeksportuojamas į Europą) taikyti 100 proc. mokestį. A.Lukašenka buvo priverstas priimti Maskvos sąlygas, nes iškilo pavojus Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tačiau prezidentas neatleido tokios neteisybės ir pagrasino užblokuoti Baltarusijos stojimą į muitų sąjungą su Rusija ir Kazachstanu.

Gegužę iškilo dar viena problema: paaiškėjo, kad Minskas per mažai moka Maskvai už dujas, atsiskaitydamas praėjusių metų kainomis. Per penkis mėnesius Baltarusija įsiskolino Rusijai maždaug 200 mln. dolerių. Ginčus dėl skolos vainikavo dujų karas, Maskva užsuko čiaupą Minskui. Galiausiai A.Lukašenka pripažino skolą, bet pareikalavo iš Rusijos sumokėti skolą už dujų tranzitą, grasindamas jį nutraukti. Maskva sumokėjo 228 mln. dolerių vietoje reikalaujamų 260 mln. dolerių, o Minskas sutiko prisijungti prie muitų sąjungos.

Maskvos pinigai irgi senka

Pasak analitikų, santykių atšalimą lėmė daug veiksnių. Pirma, A.Lukašenka paprasčiausiai įgriso Kremliui. 2007 m. jis apmokestino rusiškos naftos tranzitą, 2008 m. atsisakė pataikauti Maskvai Abchazijos ir Pietų Osetijos klausimais, o šiemet nenorėjo mokėti skolų už dujas.

Antra, Maskvai jau nebereikia demonstruoti ypatingų santykių su Minsku. Teikti pigias paskolas Baltarusijai buvo prasminga, kai vyko nuolatiniai barniai su ankstesniu Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka. Tai buvo tarsi pamokantis pavyzdys, kaip Rusija geranoriškai elgiasi su savo draugais.

Trečia, „Baltarusijos stebuklas“ įkyriai lenda į akis Rusijos gyventojams. Negalėdami sukurti „stebuklo“ savo piliečiams, Rusijos vadovai pavargo aiškinti, kodėl jie skolina pinigus svetimam „stebuklui“.

Ketvirta, ir svarbiausia, Rusija daugiau nebeturi pinigų Baltarusijai remti. Šiemet iš Rusijos rezervinio fondo bus išimta 1392 mlrd. rublių biudžeto deficitui padengti. Fonde liks 467 mlrd. rublių, kurie kitąmet greitai išgaruos.

Kai kurie analitikai perspėja, kad kainos Baltarusijoje gali dar labiau pakilti, gyvenimo lygis – dar žemiau kristi, ir prasidėti laukinio kapitalizmo laikotarpis, kai siautės banditai, vyks nešvarūs aukcionai, o baltarusiai masiškai emigruos į užsienį.

Kremlius atsikrato išlaikytinio

Pasak Ukrainos laikraščio „Ukrainskij Tižden“, A.Lukašenka turi tik dvi išeitis. Jis gali privatizuoti Baltarusijos valstybines įmones, pakvietęs investuotojus iš Vakarų. Bet tokiu atveju jam prezidentui teks grąžinti žodžio laisvę, laisvus rinkimus ir atsakyti į daug nemalonių klausimų. Kita išeitis – pigiai privatizuoti valstybinį turtą rusams. Bet žengęs tokį žingsnį, Minskas visiškai praras nepriklausomybę.

„Baltarusijos pavyzdys įrodo: kai išlaikytinis tampa nereikalingas, Kremlius atsikrato jo be jokio gailesčio“, – reziumuoja „Ukrainskij Tižden“.