Argentinoje mirė nusikaltimais žmoniškumui kaltintas buvęs diktatorius

Argentinos buvęs diktatorius Emilio Massera, siejamas su šio režimo įvykdytais nusikaltimais žmoniškumui, mirė pirmadienį, būdamas 85 metų, pranešė šaltinis Karo laivyno ligoninėje.

Buvęs admirolas E.Massera mirė po didelio kraujo išsiliejimo į smegenis, sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP. Jis buvo gydomas ligoninėje nuo 2003 metais patirto insulto, dėl kurio buvo beveik visiškai praradęs nuovoką ir teismo pareigūnų pripažintas nepakaltinamu.

E.Massera buvo vienas iš karinių vadų, organizavusių 1976 metų perversmą, per kurį buvo nušalinta Argentinos prezidentė Isabel Peron. Jis suformavo karinę chuntą, kuriai vadovavo kartu su armijos generolu Jorge Videla ir oro pajėgų brigados generolu Orlando Agosti. Iš chuntos jis pasitraukė 1978 metais.

Admirolas tuo metu vadovavo Argentinos jūrų pajėgoms ir Jūrų laivyno mechanikos mokyklai (ESMA), diktatūros metais tapusiai vienu iš pagrindinių kankinimų centrų. Manoma, kad į mokykloje įkurtą sulaikymo centrą buvo pasiųsta apie 5 000 politinių kalinių, tačiau tik apie šimtas jų liko gyvi ir papasakojo apie patirtą siaubą.

Ne mažiau grėsmingi negu ESMA buvo prie šio kalėjimo veikę gimdymo namai, kuriuose kūdikiai būdavo atimami iš kalinamų motinų, jų vardai pakeičiami, o likimą nuspręsdavo kariniai valdytojai.

Buvęs admirolas, kuriam anksčiau buvo pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų per 1976-1983 metais šaliai vadovavusią diktatūrą, 2005 metais buvo gydytojų pripažintas nepakaltinamu, todėl teismo byla buvo nutraukta.

Tačiau dėl E.Massera dėl jo veiklos ESMA pateks "į Argentinos istorinių veikėjų galeriją kaip iki šiol didžiausias masinis žudikas per Respublikos istoriją", rašo istorikas ir žurnalistas Osvaldo Bayeris 2000 metais išleistos savo knygos "Masera. Genocido užkulisiai" (Massera, Behind the Genocide) pratarmėje.

Diktatūros nusikaltimų tyrimo komitetas nustatė, kad režimas nužudė 11 tūkst. žmonių - daugiausiai prijaučiančių kairiesiems ar tik numanomų jų šalininkų. Tuo tarpu kai kurios žmogaus teisių organizacijos tvirtina, kad Argentinos diktatūros aukų gali būti apie 30 000.


1985 metais E.Massera buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, išnagrinėjus istorinę civilinę bylą prieš chuntos narius ir kitus kariškius. Tačiau 1990 metais tuometis prezidentas Carlosas Menemas jam suteikė malonę.

10-o dešimtmečio viduryje vėl buvo leista atnaujinti karinės vyriausybės vadovų bylas, tarp jų - dėl maždaug 500 kalinėms gimusių kūdikių pagrobimo ir tapatybės pakeitimo. 2007 metais C.Menemo buvusiam admirolui suteikta malonė buvo atšaukta.


Šiame straipsnyje: Emilio Massera

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių