A.Ocalano raginimas - pažangos Artimųjų Rytų kurdams pažadas

Abdullah Ocalano (Abdulos Edžalano) raginimas nutraukti ugnį žymi svarbų lūžį kurdų tautai, kuri prieš 25 metus patyrė daugiausiai per visą istoriją aukų pareikalavusią cheminio ginklo ataką ir pradėjo ginkluotą konfliktą už nepriklausomybę.

Raginimas nutraukti ugnį, išdėstytas laiške, kurį uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) lyderis parašė iš izoliuoto salos kalėjimo, suteikė vilčių, kad bus galima visam laikui nutraukti tris dešimtmečius trunkantį konfliktą su Turkija, kuris pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių, daugiausia - kurdų.

Tačiau ir po šio naujausio pozityvaus žingsnio kurdai Irake, Turkijoje, Sirijoje ir Irane susiduria su rimtais, ilgalaikiais klausimais dėl to, kokius santykius jų regionai palaikys su centrinėmis vyriausybėmis.

Ugnies nutraukimo raginimas „turės reikšmingų pasekmių platesniems regiono kurdų judėjimams“, sakė Jane Kinninmont (Džein Kininmont) iš Londone įsikūrusio nepriklausomo politologijos instituto „Chatham House“.

„Jis gali signalizuoti, kad yra daugiau galimybių kurdų aspiracijoms stiprėti esamoje regioninėje valstybių sistemoje“, - sakė ji.

Tačiau ji pažymėjo: „Yra įtampa tarp šių svajonių (visų kurdų bendros valstybės) idealizmo ir realybės, (kai) politiniai lyderiai veikia Artimųjų Rytų tautinių valstybių, kurios visos yra multietninės ir multireliginės, bet turi latentinių nuogąstavimų dėl savo pačių fragmentacijos, sąlygomis“.

Indoeuropiečių kilmės kurdai Artimuosiuose Rytuose yra daugiausia musulmonai sunitai; jų yra 25-35 milijonai. Jų kalba ir kultūra skiriasi nuo arabų, turkų ir persų, tad jie dažnai laikomi grėsme visose keturiose valstybėse, kuriose dauguma jų gyvena. Dėl šių priežasčių jie per istoriją patyrė daug puldinėjimų, diskriminacijos ir, kartais, žudynių.

Ankstesniais amžiais kurdai išgyveno savivaldos periodus pusiau autonominėse kunigaikštystėse ir nors po Pirmojo pasaulinio karo jų reikalavimai dėl nepriklausomos valstybės buvo pripažinti sutartimi, tie pažadai niekada taip ir nebuvo įgyvendinti.

Nors Irano kurdai po Antrojo pasaulinio karo buvo trumpam paskelbę nepriklausomą respubliką, bėgant dešimtmečiams ši etninė grupė Artimuosiuose rytuose patyrė negailestingą priespaudą.

Iki 2002 metų Turkija draudė vartoti kurdų kalbą, viešajame diskurse buvo draudžiami žodžiai „kurdas“ ir „kurdų“, o buvęs Irako diktatorius Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) vykdė kruviną kampaniją, kurios metu nuo žemės paviršiaus buvo šluojami ištisi miesteliai ir kaimai.

1988 metais, baigiantis Irako ir Irano karui, irakiečių karo lėktuvai atakavo kurdų kaimą Halabdžą, kur žuvo maždaug 5 tūkst. žmonių. Dabar tai laikoma didžiausia per visą istoriją dujų ataka prieš civilius gyventojus.

„Augau Irake, ... bet ėmiau nekęsti tos šalies“, - AFP sakė Londone gyvenantis politikos konsultantas Shwanas Zulalas (Švanas Zulalas), kurio specializacija - Kurdistanas.

Sh.Zulalas, kuris augo Irako Kurdistano antrajame pagal svarbą mieste Suleimanijoje, bet 1994-aisiais išvyko į Londoną, prisiminė, kaip kartą turėjo sumokėti, kad atgautų dėdės, kuriam buvo įvykdyta mirties bausmė, palaikus.

„Kaip gali tapatintis su valstybe, kuri taip su tavimi elgiasi? Tie randai yra, - sakė jis. - Kai kas nors bando atimti iš tavęs tavo tapatybę, tu laikaisi daug stipriau, daug tvirčiau“.

Tačiau po Halabdžos žudynių bėgant metams, Irako kurdai ėmėsi žingsnių savo autonomijai įtvirtinti ir po 2003-iųjų JAV vadovautos invazijos, kuri nuvertė Saddamą Husseiną, siekė ekonominės nepriklausomybės nuo Bagdado.

Tuo tarpu Sirijoje jau dvejus metus vykstantis prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) ir sukilėlių konfliktas įžiebė vilčių, kad šios šalies kurdai galės sukurti panašų savo autonominį regioną be smurto, siaučiančio likusioje Sirijos dalyje.

A.Ocalano raginimas nutraukti ugnį, savo ruožtu, iškėlė ilgalaikės taikos perspektyvą Turkijoje, kur ilgus metus vyko vyriausybinių pajėgų ir PKK separatistų sukilėlių susirėmimai.

Tačiau Irane pažanga buvo ribota. Šalies vakaruose esančioje Kordestano provincijoje vyko kruvini susirėmimai tarp Irano saugumo pajėgų ir kurdų sukilėlių grupuotės PJAK, kuri veikia iš užnugario bazių kaimyniniame Irake.

„Mums dar gali būti per anksti spręsti ir prognozuoti, tačiau svarbu tai, kad buvo tam tikrų pozityvių plėtočių ir žingsnių teisinga kryptimi“, - AFP sakė Irako autonominio kurdų regiono Užsienio reikalų departamento vadovas Falahas Mustafa.

„Esu nusiteikęs pozityviai ir optimistiškai, nes prieš 25 metus mus nuodijo cheminiais ginklais. Mes nukentėjome“, - pridūrė jis.


Šiame straipsnyje: TurkijakurdaiAbdullah Ocalanas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių