15-metė islandė kovoja su valdžia dėl jai duoto neįprasto vardo

15-metė islandė, kurią kol kas, turbūt, reikėtų vadinti bevarde mergaite, kelia bylą Islandijos valstybei dėl teisės oficialiai naudoti motinos jai duotą vardą. Problema? Vardo Blaer, kuris islandų kalba reiškia „lengvą vėjelį“, nėra vyriausybės patvirtintų vardų sąraše.

Kaip ir keliose kitose valstybėse, tarp jų - Vokietijoje ir Danijoje, Islandijoje galioja oficialios taisyklės dėl to, kokius vardus galima duoti naujagimiams.

Šalyje, kurios gyventojai patenkinti dideliu valstybės vaidmeniu, dauguma nekelia jokių klausimų dėl Asmens vardų registro - 1 712 vyriškų ir 1 853 moteriškų vardų sąrašo, kuris buvo sudarytas atsižvelgiant į islandų kalbos gramatiką bei tarimo taisykles ir kuris, pasak pareigūnų, apsaugo vaikus nuo keblumų.

Tėvai gali rinktis vardus iš šio sąrašo arba kreiptis į specialų komitetą, kuris turi įgaliojimus pasakyti „taip“ arba „ne“.

Blaer atveju jos motina sako, jog tik po krikštynų sužinojo, kad tokio vardo nėra registre, - apie tai ją vėliau informavo krikštijęs kunigas, kuris per klaidą leido suteikti vaikui šį vardą.

„Nė nenumaniau, kad šio vardo nėra sąraše, tame garsiajame vardų sąraše, iš kurio galima rinktis“, - sakė Bjork Eidsdottir (Bjork Eitsdoutir). Ji pridūrė pažinojusi vieną Blaer, kurios vardas buvo priimtas 1973 metais. Tačiau šį kartą minėtas komitetas vardą atmetė - remdamasis tuo, kad žodis „blaer“ turi vyrišką artikelį, nors tokiu vardu yra viena gerbiamo islandų rašytojo, Nobelio premijos laureato Halldoro Laxnesso (Haldouro Laksneso) knygos veikėja moteris.

Vardai mažytėje Islandijoje turi didesnę reikšmę nei daugelyje kitų valstybių: į telefonų knygą visi yra įtraukiami pagal savo vardus.

Tuo tarpu pavardės yra sudaromos pagal tėvo ar motinos vardą. Net šalies prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas yra vadinamas paprasčiausiai Olafuru.

Blaer visuose oficialiuose jos dokumentuose vadinama tiesiog „Stulka“ - „mergaite“, o tai jau daug metų kelia jai problemų, nes visą savo istoriją ji iš naujo turi kartoti nuėjusi į banką, atnaujindama pasą ir bendraudama su šalies biurokratais.

Merginos motina viliasi, kad padėtis pasikeis iškėlus bylą, kuri yra pirmasis atvejis, kai kas nors teisme užginčija vardų komiteto sprendimą.

Nors įstatymai pastaraisiais metais buvo sušvelninti, pavyzdžiui, buvo leista vaikams duoti „rokenrolo karaliaus“ vardą Elvis, kuris atitinka islandų kalbos taisykles, tokie vardai kaip Cara, Carolina, Cesil ir Christa buvo atmesti, nes islandų abėcėlėje tarp 32 raidžių nėra raidės "c''.

„Įstatymas yra gana tiesus, tad daugeliu atvejų aiškiai sakoma “taip„ arba “ne", - sakė vardų komiteto, kuriame dirba trys ketveriems metams vyriausybės skiriami nariai, pirmininkė Agusta Thorbergsdottir.

Bet yra ir subjektyvesnių atvejų.

„Kas vienam žmogui atrodo gražu, kitam gali atrodyti bjauru“, - pripažino A.Thorbergsdottir. Kaip nepriimtino vardo pavyzdį ji pateikė vardą „Satania“ („Satanija“), kuris yra laikomas pernelyg panašiu į žodį „Satan“ („Šėtonas“).

Komitetas taip pat turi veto teisę tais atvejais, kai žmonės vėliau gyvenime nori pasikeisti vardą. Pavyzdžiui, buvo atmesti tokie antrieji vardai kaip Zeppelin ir X.