Biokuras ir pigi šiluma Kaune – kol kas tik iliuzija

Pažadai, kaip mažos biokuro jėgainės, sumažins šilumos kainą, bliūkšta. Paaiškėjo, kad pirmosios mieste pradėjusios veikti tokios elektrinės parduodamos šilumos kaina vos 2 centais mažesnė nei brangias dujas naudojančios Kauno termofikacijos elektrinės (KTE).

Tušti pažadai

Šiemet atidaryta pirmoji privati biokuro jėgainė Kaune miesto valdžios buvo pasveikinta pompastiškais sveikinimais.

„Kryptingai siekiame kurti konkurenciją miesto šilumos sektoriuje ir tai yra pirmas žingsnis, labai svarbus kiekvienam miesto gyventojui, savo būstą šildančiam iš miesto šilumos tinklų gaunama energija. Tai leis užtikrinti pigesnę šilumą ir mažesnes sąskaitas už šildymą“, – optimistiškai žadėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, apsilankęs biokuro jėgainėje.

Deja, mero kalboje paminėti kauniečiai neturi jokio pagrindo džiaugtis. Biokuro jėgainė sutiko parduoti savo pagamintą šilumą vos dviem centais pigiau nei pagrindinė miestą šildanti jėgainė, Kauno termofikacijos elektrinė. Pastaroji savivaldybės įmonei „Kauno energija“ šilumą parduoda už 19,44 ct/kWh be PVM.

Mato vieną kelią

Lietuvos energetikos konsultantų asociacija dar šį pavasarį perspėjo, kad Kaunas niekaip nesumažins šilumos kainų be stambių žaidėjų. Pasak konsultantų, dabartinė situacija, kai KTE gamina energiją tik iš brangių dujų, o šalia veiks tegul ir ne viena biokuro jėgainė, situacijos ne tik nepagerins, bet dar gali ją ir pabloginti. Mat dėl mažųjų gamintojų sumažinusi savo pajėgumus, bet išlikusi pagrindine jėgaine KTE gali didinti kainą dėl išaugusių sąnaudų.

Konsultantų teigimu, Kaune net ir įgyvendinus visus mažųjų biokuro jėgainių statybos planus, mažieji gamintojai konkuruotų tik vasarą, gaminant karštą vandenį. O šaltuoju metų laiku miestui reikėtų daug didesnių pajėgumų, nei pagamina mažieji.

Konsultantų nuomone, KTE, pradėjusi gaminti šilumą iš biokuro ir turėdama dabartinę infrastruktūrą, galėtų sumažinti šilumos savikainą iki 33 proc. Konkurencija stiprintų ir planuojama statyti atliekų deginimo įmonė, kuri gamintų 110 megavatų šilumos energijos.

Rūpi greitas pelnas

Žymus energetikos ekspertas ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkas akademikas Jurgis Vilemas taip pat įsitikinęs, kad mažosios biokuro jėgainės vartotojui toli gražu netaps išganymu.

„Dabartinė situacija joms labai naudinga, nes garantuoja greitesnę investicijų grąžą. Biokuro kaina mažesnė nei dujų, bet šiluma parduodama beveik už tiek pat, kaip už pagamintą iš dujų“, – aiškino J.Vilemas.

Jis mano, kad mažosios jėgainės turėtų bijoti permainų KTE. „Jei ši jėgainė pradėtų naudoti biokurą, ji turėtų technologinių galimybių gaminti daug pigesnę šilumą“, – teigia akademikas.

Jo nuomone, didmiesčiams vertėtų pasilikti ir galimybių gauti energiją iš dujų.

„Ypač tai svarbu, jei nestatysime atominės jėgainės. Tada jėgainės turės užtikrinti ir elektros energijos poreikius. Taigi reikės ir didelių jegainių. Be to, neaišku, ar visada biokuras bus pigus ateityje“, – aiškino J.Vilemas.

Mažinti kainos nenori

Savivaldybės valdomos bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas tikino, kad jam esą nebuvo netikėta, kad biokuro jėgainės kaina nedaug skiriasi nuo KTE.

„Jie yra verslininkai ir jie orientuojasi į KTE siūlomą kainą. Mūsų noras pirkti energiją pigiau jų netenkina“, – pareiškė R.Bakas.

Jis pripažino, kad nėra jokios kitos išeities kaip konkurencijos stiprinimas šilumos gamybos rinkoje. „Kai turguje yra tik vienas prekiautojas, pardavinėjantis agurkus, jis tikrai nenorės derėtis ir mažinti kainos, tai gali padaryti tik konkurencija“, – įsitikinęs jis.

Pradėjusi veikti jėgainė tiekia 20 megavatų šilumos energijos, o miestui per šildymo sezoną jos reikia iki 500 megavatų.

 

Po skambių pažadų Kauno meras A.Kupčinskas dabar guodžia, kad „Geco“ jėgainė tėra pirmoji kregždė. „Bus sveikintina bet kokia konkurencija ir iniciatyva kurti alternatyvą dujoms“, – teigė jis.

Ekspertų teigimu, mažos jėgainės niekada nekonkuruos tarpusavyje, nes Kauno šilumos poreikis didesnis nei jų pajėgumai.

O tikrai konkurencijai Kauno valdžia tik trukdė. Ji ilgai strigdė konsorciumo „Gazprom“ planus parduoti savo akcijas mažajai KTE akcininkei „Clement Power Venture“.

Ši įmonė žada dalį šilumos gaminti iš biokuro ir sukurti tikrą konkurenciją mažoms jėgainėms.

Pamėgo girtis

Lapkritį galiojo 29,94 ct/kWh (be PVM) šilumos kaina, gruodį ji bus 29,87 ct/kWh. Kauno valdžia ir vėl suskubo girtis dėl 0,07 cento pigesnio tarifo. Šis menkas kritimas nublanksta prieš pastarųjų metų kainų augimą: 2010 m. šiluma kainavo 24,33 ct, 2011 m. – jau 28,01.

 


 

Bendrovės „Geco investicijos“ direktorius Raimondas Štreimikis pripažino, kad iš biokuro gaminamos energijos kaina galėtų būti mažesnė.

„Būtų įmanoma mažinti kainą, bet mes esame pelno siekianti organizacija. Įrengti užtruko metus ilgiau, nei planavome. Per visą tą laiką kažkaip įmonę reikėjo išlaikyti, turi atsipirkti investicijos“, – sakė R.Štreimikis.

Jis patvirtino, kad iš biokuro gaminamos šilumos energijos kaina Kaune sumažės, kai atsiras daugiau konkurentų.

– Tai kokia ta kaina galėtų būti?

– Paaiškės tada, kai bus daugiau konkurentų. Kiek, kas nusileis.

– Bet yra kokia nors riba?

– Kaina priklauso nuo daugybės veiksnių. Skiriasi ir įrengimai ir bankų reikalavimai. Kodėl viename mieste pagaminamos šilumos kaina vienokia, o kitame – kitokia? Nežinote? Ir aš nežinau, nes yra daugybė įvairių aplinkybių.

– Jeigu bus 10 tokių gamintojų kaip jūs, ar kaina galės nukristi, pavyzdžiui, ketvirtadaliu?

– Negaliu pasakyti, nes nežinau, kokia bus biokuro ir dujų kaina.

– O jeigu kuro kaina išliktų tokia pati kaip dabar, galėtų?

– Tada galėtų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Praregėjęs

Praregėjęs portretas
Čia atsakymas Butkevičiui ir Vėsaitei, kurie deda dideles viltis į biokurą. Finita lia komedia.

Pensininkas

Pensininkas portretas
tai ko ta Vėsaitė visur skalambijo dėl to biokuro, o aš už ją balsavau.

vytautas

vytautas portretas
Pagaliau,o kas gali paneigti,kad Valstybinė Kainų ir Energetikos Kontrolės Komisija nėra priedanga šilumininkų bizniui,padedanti tvirtinti korupcines šilumos kainas.Dar baisiau darosi kai sužinai ,kad teisėsaugos institucijos valdomos J.E.Prezidentės "nedrįsta"patikrinti VKEKK ar tos šilumos "kainos" nustatytos teisingai.Šis faktas dar kartą liudija,jog Prezidentė šneka pasauliui,kaip ji kovoja su korupcija,o faktiškai neleidžia teisėsaugai patikrinti jos giminaitės D.Korsakaitės vadovaujamos VKEKK kontoroje vykdomų sukčiavimų.Manau,kad J.E.Prezidentei tokie darbeliai kainuos Prezidento posto netekimą.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių