Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas
#1
08 balandžio 2009 - 08:19
Diskusijos temos: apie miesto naująją architektūrą, gyvybės senamiesčiui sugrąžinimą, miesto plėtros klausimais. Kviečiame nepraleisti progos ir užduoti Jums rūpimus klausimus.
#2
08 balandžio 2009 - 09:30
#3
08 balandžio 2009 - 02:40
Įdomu, ar Kauno architektai, miesto valdžiai priimant sprendimus, turi nors kokį svarų žodį? Ar jūsų tik mandagiai išklauso, o daro savo? Antras klausimas: kokie jūsų pasiūlymai Kauno senamiesčio griuvėsių sutvarkymui? Pavyzdžiui, ką daryt su žydų ligonine? Jeigu ten žydai susitartų, kas jūsų manymu, galėtų būti tame pastate?
#4
08 balandžio 2009 - 02:53
Kaip bebūtų keista, ten visai nėra ką veikti...
#5
08 balandžio 2009 - 03:01
#6
09 balandžio 2009 - 09:16
Kaip siūlytymėte spręsti automobilių pastatymo Senamiestyje problemą? Ar Vilniaus gatvė turėtų būti "išrinktųjų" automobilių stovėjimo aikštele? Gal reiktų rausti požeminę aikštelę ar statyti daugiaaukštę? Ar atsirastų investuotojų tokiam projektui?
#7
10 balandžio 2009 - 10:05
Esu ne kaunietis, tad Kaunas man nelabai rupi, todel norejau paklausti tik kaip architekto: ar dabar, projektuojant pastatus, siekiama architekturinio isskirtinumo? Ar Jus to nepasigendate? Palyginus senoves architekturinius sedevrus su dabartiniais statiniais, atrodo, kad mes tik dezutes bestatome...
#8
10 balandžio 2009 - 10:11
#9
10 balandžio 2009 - 10:17
kazkada skaiciau interviu su Jumis, kai tik tapote Kauno skyriaus vadovu. Žadėjote, kad bus sukurta Kauno architektu interneto svetaine, bet kol kas nieko negirdejau, kad tokia butu atsiradusi. Ar vis dar apie tai galvojama?
Ką pavyko nuveikti architektų bei architektūros labui per tą laiką, kai tapote Kauno architektu vadu?
Aciu.
#10
10 balandžio 2009 - 10:24
#11
10 balandžio 2009 - 10:50
Diskusijos temos: apie miesto naująją architektūrą, gyvybės senamiesčiui sugrąžinimą, miesto plėtros klausimais. Kviečiame nepraleisti progos ir užduoti Jums rūpimus klausimus.
Sveiki,
mielai atsakysiu į Jūsų pateiktus klausimus.
#12
10 balandžio 2009 - 10:52
Be abejonės, kad yra. Labai svarbu, ko nori užsakovas. Architektas nėra visiškai laisvas savo kūryboje, tai ne dailininkas, kuris gali kurti paveikslą taip, kaip jam vienam norisi.
#13
10 balandžio 2009 - 11:06
Tas suprantama, bet pvz. juk galite šiek tiek paveikti teigiamai užsakovą, kaip savo darbo profesionalas ir specialistas, kad pastatas būtų gražus, akiai malonus? Juk daugumoje atvejų užsakovui reikia tik "stogo virš galvos" ir patalpų, o kaip visumoje atrodys pastatas, jam nerūpi. Juk galite tą padaryti, kad ir šiek tiek pameluojant, apgaunant užsakovą ( gerąja prasme ). Nuo to MŪSŲ miestas bus tik gražesnis.
#14
10 balandžio 2009 - 11:06
Įdomu, ar Kauno architektai, miesto valdžiai priimant sprendimus, turi nors kokį svarų žodį? Ar jūsų tik mandagiai išklauso, o daro savo? Antras klausimas: kokie jūsų pasiūlymai Kauno senamiesčio griuvėsių sutvarkymui? Pavyzdžiui, ką daryt su žydų ligonine? Jeigu ten žydai susitartų, kas jūsų manymu, galėtų būti tame pastate?
Nei architektai, nei politikai dar neturi įgūdžių bendrų sprendimų ieškojime. Džiaugiamės, kad mūsų apskirtai klausia nuomonės. Stengiamės, kiek galime, prisidėti. Net tik architektūrinė išvaizda įtakoja sprendimus, yra daug kitų svarbių faktorių, kurių architektai dažnai net nežino. Tikėtis, kad valdžia darytų paraidžiui, kaip pataria architektų bendruomenė, negalima. Manau, kad dabartininis meras yra pirmas Kauno vadovas, kuris kreipiasi į mus ir bent išklauso mūsų patarimų.
Senamiesčio atgaivinimui reikalinga sukurti įstatymų bazę. Dabar egzistuoja ydinga praktika, kad įsigijęs pastatą Senamiestyje investuotojas nežino, ką jame galės daryti. Tik paprašęs projektavimo sąlygų gauna nurodymą ištyrėti pastatą. Tada gali paaiškėti, kad pastate yra gausybė saugomų elementų, investuotojas negali pritaikyti pastato savo verslui. Prieš įsigydamas pastatą verslininkas turėtų žinoti, ką jis galės jame daryti, ko negalės. Tiesmukiškas saugojimo supratimas veda Senamiestį į griūtį. Geriau kažką kartais paaukoti, bet didžiąją dalį išsaugoti.
Nereikėtų laukti, kol sugrius vadinamoji žydų ligoninė. LIgoninei, tai netinkama vieta, bet pastatas galėtų būti pritaikytas ir komercijai, gyvenamajai paskirčiai. Ne taip svarbu, kas bus tame pastate, svarbu, kad jis būtų gyvas. Tiems, kurie neprižiūri savo turto, turi būti taikomos sankcijos. Kita vertus, reikia sudaryti sąlygas, jį eksploatuoti, neapsiriboti vien draudimais.
#15
10 balandžio 2009 - 11:14
#16
10 balandžio 2009 - 11:21
Kaip bebūtų keista, ten visai nėra ką veikti...
Apie tai šiek tiek kalbėjau ankstesniame klausime. Tai ir politikų reikalas, vien verslininkai to nepadarys. Reikėtų parengti kompleksinę Senamiesčio išvystymo programą, pagal kurią būtų numatytos lengvatos verslininkams, įvertintos galimybės kiekvienam konkrečiam pastate vystyti vienokį ar kitokį verslą, nusatyti prioritetai veikloms. Valdžia turėtų supaprastinti projektavimo, leidimų išdavimo procedūra. Turi būti sukurta infrastruktūra - apšvietimas, gatvių dangos, apsauga ir, savarbiausia, turi būti išspręsta automobilių stovėjimo vietų stygiaus problema. Verslininkas savo sklype negali sutalpinti visų automobilių. Turi būti įrengtos centralizuotos automobilių stovėjimo aikštelės.
Viena iš priežasčių, kodėl Kauno centre ir Senamiestyje tiek mažai kavinių, restoranų, barų, klubų - yra ta, kad gyventojai, turintys butus tuose pačiuose pastatuotse nesutinka, kad po jais būtų įrengiamos tokios įstaigos, dėl to čia yra galimybė įrengti nebent parduotuvę ar banką, kurie nepritraukia vakarais žmonių. Pavyzdžiui, Belgijioje, pastato skaldyti dalimis negalima, turi pirkti jį visą. Tada spręndi, ką jame daryti. Viršutiniuos butus namo savininkas nebrangiai išnuomoja studentams, jaunoms šeimoms, tarnautojams - jie užtikrina kvartalo gyvybingumą.
#17
10 balandžio 2009 - 11:27
#18
10 balandžio 2009 - 11:28
Vadovaujantis mūsų įstatymais pastato architektas yra jo autorius, jam palikta teisė spręsti apie pastato architektūrinę išvaizdą. Šio pastato autorius yra Vidas Minkevičius, kruis yra atestuotas architektas. Surūdijusių plieno lakštų fasadai šiuo metu yra populiarūs visame pasaulyje.
#19
10 balandžio 2009 - 11:34
Kaip siūlytymėte spręsti automobilių pastatymo Senamiestyje problemą? Ar Vilniaus gatvė turėtų būti "išrinktųjų" automobilių stovėjimo aikštele? Gal reiktų rausti požeminę aikštelę ar statyti daugiaaukštę? Ar atsirastų investuotojų tokiam projektui?
Minėjau ankstesniame klausime - dabar verslininkams nepatrauklu investuoti į Senamiestį. Ne dėl to, kad pastatai seni, o dėl to, kad apribotos galimybės, nežinomybė. Žinoma, kad vaiduoklių padaugės dėl krizės. Statybos bendrovės, investuotojai bankrutuoja, bankų ir valstybės politika jiems nepalanki. Miesto valdžia turi stengtis, prisidėti, kad atskiros miesto dalys nemirtų.
Automobilių stovėjimo vietų klausimą turi spręsti meisto valdžia, verslininkai gali prisidėti. Pasaulyje pilna įvairiausių automobilių stovėjimo aikštelių senamiesčiuose, ir požeminių, ir daugiaaukščių. Tačiau tam miesto valdžia turi paskirti sklypą, parengti detaliuosius planus, kooperuoti lėšas. Investuotojai vieni to padaryti negali. Neabejoju, jei tai būtų sprendžiama, būtų pritrauktos privačios lėšos.
#20
10 balandžio 2009 - 11:38
Esu ne kaunietis, tad Kaunas man nelabai rupi, todel norejau paklausti tik kaip architekto: ar dabar, projektuojant pastatus, siekiama architekturinio isskirtinumo? Ar Jus to nepasigendate? Palyginus senoves architekturinius sedevrus su dabartiniais statiniais, atrodo, kad mes tik dezutes bestatome...
Visais laikais statė ir foninius pastatus, ir architektūrines ikonas. Taip yra ir dabar. Natūralu, kad daugelis foninių pastatų neišliko, liko tik "ikonos" - bažnyčios, dvarai, rūmai. Susidaro įspūdis, kad anksčiau tik tokius ir statė. Dabar matome visą paletę pastatų - gyvenamuosius kvartalus, viešuosius pastatus. Tačiau architektūra labai atspindi valstybės potencialą, jei ji neskiria pinigų viešiesiems pastatams, tai jų ir nestato. Dėl to visi iškilūs valstybių vadovai tiek daug dėmesio skyrė architektūrai, organizavo architektūrinius konkursus, kad parodytų savo valstybės pajėgumą.
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0





Tema yra užrakinta














