Investicijos Lietuvoje: vieniems rojus, kitiems – pragaras


2009-06-18
Gintautas Degutis
Investicijos Lietuvoje: vieniems rojus, kitiems – pragaras

Šalies valdžia seniai kurčia vietos verslininkų skundams, tačiau neriasi iš kailio norėdama privilioti užsienio investuotojus. Šiems žadama ir palanki verslo aplinka, ir mokesčių lengvatos.

Valdžios nėra ir nereikia

Lietuva net ir ekonomikos pakilimo laikais kentė nemenką užsienio investicijų badą. Tačiau šis faktas netrukdo šalies valdžiai pasvajoti, kad per krizę rikiuosis eilės Lietuvoje investuoti norinčių užsienio bendrovių. Tokias viltis dar labiau pakurstė praėjusią savaitę sostinėje vykęs investuotojų forumas, kurio dalyviai pažėrė visą šūsnį patarimų, kaip pritraukti užsienio investuotojus.

Didelių tarptautinių bendrovių, kurias šalyje mielai matytų ir mūsų Vyriausybė, atstovai atvirai dėstė, kokiais kriterijais jie vadovaujasi pasirinkdami plėtros vietą ar kur perkelti veiklą. Tiesa, užsienio investuotojų pageidavimai tąkart Lietuvos valdžios atstovams nelabai rūpėjo. Premjeras Andrius Kubilius, pareiškęs, kad Lietuva – pati geriausia šalis investicijoms, renginyje užtruko vos pusvalandį. Tačiau verslininkai dėl to nelinkę pernelyg krimstis.

"Šis renginys buvo labiau skirtas įmonėms ir verslininkams, o ne valdžiai. Taigi galima politikams atleisti, kad ten nedalyvavo. O verslininkai – labai patenkinti. Daugelis mūsiškių (asociacijos "Investuotojų forumas" narių – red. past.) jau dirba tarptautinėse rinkose arba priklauso didelėms grupėms, kiti dar tik galvoja plėstis į kitas šalis. Taigi jiems kolegų iš užsienio patirtis – neįkainojama. Juolab kad daugelis norinčių turėjo progą akis į akį pasikalbėti su svečiais", – minimalaus valdžios dėmesio nesureikšmino asociacijos "Investuotojų forumas" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Ji tikisi, kad renginys duos naudos visai šaliai: "Antrą forumo dieną pranešimus skaitę tarptautiniu mastu veikiančių Lietuvos įmonių atstovai puikiai pareklamavo šalį. Nenustebčiau, jei kuri nors iš forume dalyvavusių užsienio įmonių nuspręstų įsikurti Lietuvoje."

Bijo prisišnekėti

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) vadovas Mantas Nocius taip pat įtikinėjo, kad renginiui išleisti pinigai nebuvo išmesti į balą. "Dalis užsienio įmonių iš tikrųjų susidomėjo Lietuva. Surinksime ir išsiųsime jiems medžiagą apie šalį bei jos investicinę aplinką ir tikiuosi, kad šis bendravimas ateityje peraugs į investicijas", – vylėsi LEPA vadovas.

Jis įsitikinęs, kad per krizę kai kurios bendrovės gali susigundyti perkelti veiklą į kitas šalis. Lietuvai tai – puikus šansas. Tačiau M.Nocius nesutiko atskleisti, kurios įmonės labiausiai domėjosi mūsų šalimi. Esą apie tai dar per anksti kalbėti.

"Nenoriu nieko sakyti, kad neprisišnekėčiau. Realiausia būtų kalbėti apie paslaugų sektoriaus įmones. Daugeliui jų čia patiko, pirmas kontaktas buvo geras", – teigė M.Nocius.

Trūksta darbo jėgos

Forumo dalyviai kone pirštais rodė Lietuvoje esančias kliūtis būsimoms investicijoms. Viena pagrindinių – maža darbo rinka. Kelis šimtus kvalifikuotų darbuotojų galima rasti gana lengvai, bet jei prireiktų kelių tūkstančių, tai beveik neįmanoma. Dėl to kai kurios didelės korporacijos renkasi kaimynę Lenkiją.

Verslininkams taip pat neįtiko gana dideli mokesčiai ir nelankstus darbo santykių reguliavimas.

"Renkantis vietas svarbūs net ir šalių kultūriniai skirtumai. Kartais tiesiog paprasčiau mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams kurioje nors Europos šalyje nei dirbti Indijoje, Kinijoje ar Filipinuose. Niekada nenuvertinkite kultūros ir nebandykite pakeisti vietos gyventojų", – pridūrė skambučių centrus Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje ir Indijoje valdančios bendrovės "HEROtsc" Verslo plėtros departamento direktorius Markas Beattie.

Svečias geru žodžiu paminėjo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, nedidelį infliacijos lygį. M.Beattie taip pat siūlė visada ieškoti vietų, kur būtų galima ateityje plėsti verslą, ir nebijoti priimti į darbą šiek tiek daugiau žmonių, negu reikia, nes laikui bėgant įmonėje lieka patys geriausi specialistai.

Svarbu ne tik talentas

Bendrovės "Hewlett Packard" (HP) viceprezidentas strateginėms investicijoms Europoje, Vidurio Rytuose ir Afrikoje Maurice'as Fitzgeraldas tarp svarbių investuotojų kriterijų paminėjo ir korupcijos indeksą bei politinį stabilumą. Dėl šio kriterijaus 42 Rytų ir Vidurio Rytų šalys buvo išbrauktos iš potencialių plėtros krypčių sąrašo. Tiesa, pagrindiniai HP kriterijai vis tiek išlieka darbo jėgos kaina ir santykių su darbdaviu lankstumas.

Iš esmės skirtingų sričių bendrovės turi specifinių poreikių. Gamybai svarbiausia transporto sistema. Bioinžinerijos, farmacijos ir kitoms aukštųjų technologijų įmonėms – mokslininkai ir mokslo slėniai. Tačiau, atrodo, pagrindinius užsienio investuotojų pageidavimus galima apibūdinti keliais žodžiais.

"Reikiami darbuotojų gebėjimai, talentas, atitinkamos technologijos ir nekilnojamasis turtas – tai viskas, ko reikia norint pradėti sėkmingą verslą", – sakė už klientų nekilnojamąjį turtą atsakinga bendrovės "Convergys Corporation" direktorė Londa Brady.

Reikalavimai labai aukšti

Verslo milžinai šalims, kuriose norėtų įsikurti, kelia labai aukštus reikalavimus. Daugelis bendrovių pageidauja ne tik gerai išvystytos energetikos ir transporto infrastruktūros, pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos, bet ir mokesčių lengvatų, valstybinių užsakymų, pagalbos (taip pat ir finansinės) atliekant įvairias galimybių studijas, bandant produktus ir pan.

"Kaip mes pasirenkame šalis, kuriose galėtume įsikurti? Pirmiausia ten turi būti žmonės, talentas. To niekas nepakeis. Galime ir savo lėšomis užlopyti skyles asfalte, bet talentas yra įgimtas dalykas. Taip pat svarbi gera infrastruktūra ir galimybė plėstis – samdyti ir mokyti daugiau naujų darbuotojų. Svarbus ir darbo užmokestis, gyvenimo lygis, bendros ekonominės sąlygos konkrečiame mieste. Atrankos kriterijus sunku sutalpinti į kokius nors rėmus. Suprantame, kad niekada nebus taip, jog žmonės dirbtų už minimalų atlyginimą, bet mieste būtų idealiai sutvarkyta infrastruktūra, puikūs keliai, interneto ryšys, pigus būstas ir poilsis. Visada tenka rinktis, daryti nuolaidas", – kalbėjo už ryšius su vyriausybėmis atsakingas žaidimų kūrėjos "Electronic Arts" direktorius Craigas Hagenas.

Jis pasakojo, kaip prieš keletą metų Čikagos valdžia intensyviai siūlė bendrovei pradėti veiklą. Miestas davė pastatus, darbuotojus ir viską, ko tuo metu įmonei reikėjo, bet ši atsisakė.

"Vertinant ilgalaikę perspektyvą, ta vieta negalėtų patenkinti mūsų darbuotojų poreikio. Dėl to pasirinkome Kanadą, nors Monrealyje tokie dalykai kaip susisiekimas, infrastruktūra, telekomunikacijos ir ryšiai atrodė prastesni nei Čikagoje. Kitos galimos vietos, mūsų nuomone, dabar yra Šanchajus, Madridas, Tokijas. Vilnius irgi galėtų būti tarp šių miestų. Jūs einate geru keliu, ypač dabar, kai pradėjo normalizuotis atlyginimų ir darbo našumo santykis. Tačiau dar turite kur pasitempti, gal net daugiau, nei jau yra nuveikta", – atviravo vienas "Electronic Arts" vadovų.

Konkurencingumas auga

Lietuva atitinka toli gražu ne visus užsienio verslininkų vardijamus kriterijus. Vargu ar tokių šalių iš viso yra, nes atrodo, kad bendrovės tiesiog nori idealių verslo sąlygų. Tačiau tiesa akivaizdi – Lietuva pagal konkurencingumo rodiklius kol kas atsilieka nuo daugelio Europos valstybių.

Tiesa, forumo dalyvių išsakytos pastabos guodžia. Daugelis užsienio verslininkų pripažįsta, kad lietuviai puikiai išsilavinę ir darbštūs, o beprotiškas atlyginimų augimas – jau seniai praeityje. Be to, Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrime (angl. – IMD World Competitiveness Yearbook 2009) Lietuva šiemet iš 36 vietos pakilo į 31-ą 57 valstybių reitinge, pirmą kartą pralenkdama Estiją, Lenkiją ir euro zonos naujokę Slovėniją.

Konkurencingiausių valstybių sąraše, kaip ir pernai, išliko JAV, Honkongas ir Singapūras. Pirmame dešimtuke taip pat yra Danija, Norvegija, Švedija, Suomija ir Nyderlandai. Labiausiai padėtis pablogėjo Estijoje (iš 12 į 35 vietą) Ukrainoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Rusijoje.

Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos plėtros instituto (angl. – International Institute for Management Development) tyrimas parodė, kad Lietuvos konkurencingumą labiausiai smukdė biudžeto deficitas, pernai sparčiai augusi infliacija, pablogėjusios verslo kreditavimo sąlygos, padidėjęs nedarbo lygis, sumenkusi tiesioginių užsienio investicijų dalis.

Susitarimą gaubia paslaptis

Viena svarbiausių pastarųjų savaičių verslo naujienų tapo Didžiosios Britanijos banko "Barclays" atėjimas į Lietuvą. Paties banko mūsų šalyje nebus, tačiau jis dar šiemet Vilniuje turėtų atidaryti Informacinių technologijų (IT) centrą, kuriame dirbtų apie 250 darbuotojų. Lietuva ketvirtam banko IT padaliniui pasirinkta dėl geografiškai patogios padėties ir aukšto lygio IT specialistų koncentracijos. "Barclays" IT centrai jau veikia Jungtinėje Karalystėje, Indijoje ir Singapūre.

Šis faktą premjeras A.Kubilius net įvardijo kaip Lietuvos ekonomikos stabilizacijos ženklą. Tačiau kokiais pažadais "Barclays" priviliotas į Lietuvą, ūkio ministras Dainius Kreivys atskleisti nepanoro. Jis tepasakė, kad pastaruoju metu Vyriausybės požiūris į investuotojus pasikeitė. Esą valdžia pradėjo jiems siūlyti patrauklius investicinius paketus.

Ministras teigė, kad deramasi dar su keturiais potencialiais investuotojais. Tačiau tiek apie juos, tiek apie Vyriausybės tarptautinėms bendrovėms siūlomas nuolaidas ministras kalbėti atsisakė. Jis tik pareiškė, kad Lietuva turi nemažai galimybių tapti aptarnavimo paslaugų centru Vidurio ir Rytų Europos regione.

Gera žinia ir ta, kad didžiulės tarptautinės korporacijos dėl vietos pasaulyje konkuruoja tarpusavyje. "Norėdami gauti geriausias sąlygas turime aplenkti konkurentus: "Canon", "Xerox", IBM ir kitus. Nes dėl vietų taip pat vyksta lenktynės", – investuotojų forume sakė HP viceprezidentas M.Fitzgeraldas.


Užsienio investuotojų pageidavimų sąrašas

Gerai išvystyta energetikos ir transporto infrastruktūra

Platus vandens, sausumos, oro kelių ir geležinkelių tinklas

Visą šalį apimantis spartaus interneto tinklas

Pigi ir kvalifikuota darbo jėga

Lojalūs darbuotojai

Nedidelės gyvenimo, nekilnojamojo turto ir statybų kainos

Mokesčių lengvatos

Galimybė gauti valstybinių užsakymų

Kita pagalba (taip pat ir finansinė) atliekant įvairias galimybių studijas, bandant produktus ir pan.


Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius

Jau ne kartą esu sakęs, kad tiesioginės užsienio investicijos lemia labai daug. Ypač tokioje šalyje kaip Lietuva. Bet nemanau, kad investuotojų atėjimas priklauso nuo kokių nors renginių. Jei investicinė aplinka šalyje bus palanki, verslininkai tą šalį ir taip pastebės. Šalys nuolat intensyviai kovoja dėl investicijų, vyksta savotiškos lenktynės. Kartais atrodo, kad valstybės varžosi tarpusavyje, kuri pasiūlys didelėms tarptautinėms bendrovėms didesnes nuolaidas ar net subsidijas. Didieji investuotojai puikiai supranta, kad reikia iš šalies išspausti kiek įmanoma daugiau. Taigi verslas šokdina valstybes. Tačiau vėliau tos bendrovės sukuria daug darbo vietų ir anksčiau ar vėliau pradeda mokėti mokesčius.

Valstybių investicijos atsiperka su kaupu. Tad negali pykti, kad šalys lenktyniauja. Jei kitos valstybės netaikytų lengvatų investuotojams, tai ir Lietuvai to daryti nereikėtų. Be to, dabar neturime kur dėtis, nes prarandame konkurencingumą. Teisingiausia būtų, jeigu verslo aplinka visoms įmonėms būtų vienoda, nebūtų jokių išskirtinių sąlygų, ekonominių zonų. Visoje šalyje turėtų būti geros sąlygos verslui.

 


Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Gerai, kad valdžia bando pritraukti užsienio investuotojus. Daugiau įmonių šalyje – daugiau pajamų biudžete. Tačiau verslo sąlygos visiems turi būti vienodos. Aišku, tam tikros nuolaidos gal ir galimos. Viskas priklauso nuo to, kokių investicijų bus bandoma pritraukti.

Jeigu į Lietuvą ateis bendrovės, dirbančios srityse, kurių čia dar nėra, arba tokios, kurios kurs papildomas darbo vietas ir dar duos veiklos vietos įmonėms, tai niekas neprieštaraus tam, kad Vyriausybė darytų joms nuolaidas. Tokios įmonės visada laukiamos. Tačiau jeigu lengvatomis bus viliojamos bendrovės, kurios iš rinkos bandys išstumti čionykščius verslininkus, pavyzdžiui, prekybos, tekstilės ar trąšų gamybos įmonės, tai labai blogai.

Tokios investicijos čia tikrai nelaukiamos. Suprantu, kad toks klausimas gana slidus, ir Ūkio ministerijai veikiausia tektų rinktis: išlaikyti lygias sąlygas ar pritraukti naujų įmonių, kartu ir pajamų į biudžetą. Labai svarbu apibrėžti, kokių investicijų Lietuvai labiausiai reikia.

Geriausia būtų, jeigu valdžia sukurtų ir paviešintų sąrašą verslo sričių, kuriose dirbantiems verslininkams būtų taikomos mokesčių lengvatos nepaisant įmonės kilmės. Juolab kad daugelį kriterijų, manau, galėtų atitikti ir kai kurios Lietuvos įmonės. Jeigu bus labai didelė nelygybė, vietos verslininkai gali pradėti registruoti savo įmones kitose šalyse ir kaip užsienio investuotojai eiti prašyti mūsų valdžios lengvatų.