Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nuogas kūnas viešai – tabu ar ne visai?
2009-04-18
Vaida Milkova
Įprasta gėrėtis meno kūriniuose vaizduojamu nuogu kūnu. Tačiau žmonės, leidę menininkams įamžinti savo kūną, vis dar smerkiami. Tai liudija pakalbintos menininkų mūzos.
Nuogas modelis – įprasta
Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute (VDA KDI) vyksta praktinis piešimo užsiėmimas. Vaizduojamojo meno specialybių antrakursiai piešia jiems pozuojančią nuogą merginą. "Pridėk sąnario. Čia turi matytis šlaunikaulio galva, o šią vietą susiaurink", – pastabas žeria instituto Piešimo studijos vadovas dailininkas Rimvydas Mulevičius.
Studijoje pozuojanti dvidešimtmetė prisipažįsta, kad išsėdėti viena poza tris keturias valandas, tiek, kiek trunka vienas užsiėmimas, yra sunku. Tačiau pozuotojos darbą ji vadino lengvu ir džiaugėsi jį puikiai suderinanti su paskaitomis viename Kauno universitetų. Mergina tikino, kad pozuoti nuoga ji nesigėdija. Tačiau taip pozuodama nusifotografuoti laikraščiui ji atsisakė.
"Čia tokia aplinka. Kai mergina nusirengia, niekas nei rausta, nei gelsta. Kas pirmą kartą pamato – gal truputį nustemba, paskui jau nieko baisaus", – pasakojo R.Mulevičius. Institute dirba aštuoniolika pozuotojų. "Turime ir diedukų, ir bobučių. Jaunimo – mažiau. Turėjome tarp modelių vieną veikėją, linkusį į ekshibicionizmą. Bet jo paslaugų greitai atsisakėme, nes jis ateidavo ne dirbti, o pasirodyti", – prisiminė dailininkas.
Studentai, beje, daugiausiai merginos, į nuogą pozuotoją reagavo dalykiškai – jie tiesiog piešė.
"Nuogas kūnas – natūralus dalykas. Juk visi nuogi gimėme. Jei visuomenei nuogas kūnas yra tabu, tai dar nereiškia, kad ši nuostata yra teisinga ir taip turi būti", – svarstė VDA KDI pirmakursė Gabija Detenytė.
O R.Mulevičius pridūrė: "Čia – akademija, su nuogo kūno vaizdavimu susipažinti būtina. Studentai turi mokytis proporcijų, susipažinti su žmogaus anatomija."
Sovietmečiu kėlė įtarimą
Kalbinti menininkai kaip susitarę tvirtino: nuogas kūnas – pats gražiausias, tai vienas pagrindinių įkvėpimo šaltinių. Tačiau sovietmečiu net į nuogo kūno vaizdavimą mene žvelgta įtariai. Vienintelis leidinys Lietuvoje, kuriame buvo spausdinamos aktų fotografijos, sovietmečiu buvo žurnalas "Nemunas". Fotomenininkas Romualdas Rakauskas, ilgametis "Nemuno" iliustracijų skyriaus redaktorius, pripažino, kad šis žurnalas sovietmečiu buvo labai populiarus ir dėl jame spausdintų akto fotografijų. "Publicistika "Nemune" tuomet irgi buvo gera – juk tai buvo laikotarpis, kai rimtos publicistikos beveik nebuvo. Tačiau kai kurie žurnalą pirko tik tam, kad paganytų akis į jaunas gražias mergaites", – pasakojo fotomenininkas.
"Kauno dienos" fotografas Evaldas Butkevičius prisimena kaimo žmonių susidomėjimą akto fotografija. "Nemažai aktų esu sukūręs gamtoje, prie savo sodybos Dzūkijos kaime. Kartą fotografavau kaimo laukymėje. Girdžiu, moteriškas balsas šaukia: Jonai ar Juozai, pareik namo – kur dingai išėjęs karvės perrišt?, – prisiminė fotografas. – Pradėjau dairytis aplinkui. Žiūriu – netoliese aštuoniasdešimtmetis senukas stovi ir net išsižiojęs žiūri. Vedęs ir vaikus užauginęs senelis prisipažino: Pirmą kartą gyvenime matau nuogą moterį."
Kitąkart fotomenininkas pasirinko nuošalesnę vietą – pamiškę. Prie miško keliuko merginą fotografavęs vyras pastebėjo, kad nuošalioje vietoje staiga padaugėjo praeivių. "Nuo to laiko visi kaimo gyventojai metro tikslumu žinojo, kur mano sodyba, visus pasiklydusius svečius tiksliai į ją nukreipdavo", – juokėsi E.Butkevičius.
Akcija sulaukė anšlago
Sugriuvus sovietinei sistemai, nuogas kūnas ėmė veržte veržtis į vaizduojamąjį meną. Surengta ir ažiotažo sulaukusių meninių akcijų. 1995–1996 m. galeristė Irena Mikuličiūtė organizavo keletą akto parodų-akcijų, kurių metu apsinuoginę modeliai Kauno paveikslų galerijoje viešai pozavo dailininkams ir fotografams. Pirmaisiais metais renginys tapo viena didžiausio atgarsio sulaukusių parodų. Tąkart reginių ištroškusi minia užplūdo galerijos salę. "Tai buvo didžiulė naujiena – nuogi, laisvai sėdintys modeliai. Daug žmonių atėjo tiesiog pasmalsauti", – pasakojo R.Rakauskas.
"Kaip impresionistai piešė, taip ir čia buvo siekiama meninio estetinio efekto. Visai kitaip nei dabar, kai dažnai nusileidžiama iki pornografijos lygio", – pastebėjo I.Mikuličiūtė.
Tačiau anuomet menininkams pozavusi mergina prisipažįsta, kad minėtos akcijos jai sukelia skausmingus prisiminimus. Tąkart įžeidžiančių replikų iš smalsautojų sulaukusi kaunietė M. prašo dabar neminėti jos vardo ir pavardės.
Ar į nuogą kūną viešumoje visuomenė taip reaguoja dėl to, kad ji – konservatyvi? "Tai ne konservatyvumas, tai – gilūs psichologiniai sluoksniai. Vieni pavydi, kad tau pasisekė, kad tave mato, kiti pilni baimių – ką giminės, kaimynai, bažnyčia pasakys. Kitas gal savo netobulumo bijo ir gėdijasi savęs paties." Ši moteris mano, kad šios baimės nėra išskirtinai lietuviškos – tą patį jaučia ir to paties bijo daugelis planetos žmonių.
"Aš šio pozavimo iš savo gyvenimo neišbrauksiu – tai yra mano patirtis. Tačiau dabar aš gyvenu kitą gyvenimą", – pasakojo moteris. Kaunietė tvirtino daugiau nuoga nebepozuosianti. "Mano artimiems žmonėms tai sukėlė daug nuoskaudų. Mano tėvai gėrė vaistus ir nemiegojo naktimis. Kai tau aštuoniolika, tiesiog negalvoji apie tai, kaip tavo elgesį vertins artimieji", – atsiduso M. Ji ir dabar įsitikinusi, kad tuomet nedarė nieko bloga – juk jokiame kodekse nenumatyta, kad žmogus visą laiką turi būti apsirengęs.
Moteris sakė pastebėjusi tendenciją, kad dabar jaunoms merginoms fotografuotis nuogoms tapo prestižo reikalu. "Tačiau niekas nesigilina, kokios istorijos slepiasi už tokių nuotraukų. O jos dažniausiai skaudžios. Pasigilinus greičiausiai paaiškėtų, kad tas merginas paliko draugai, jos susipyko su tėvais", – svarstė M.
Mažos tautos kompleksai
"Lietuva – maža tauta. Mums būdingas nepasitikėjimas, nenoras būti atpažintam, drovumas", – sakė ne vieną aktų seriją sukūręs fotomenininkas Romualdas Požerskis. Jis įsitikinęs, kad visuomenės požiūris į nuogą kūną per visą nepriklausomybės laikotarpį nelabai tepasikeitė. "Fotografai ir anksčiau buvo laisvi – į nuogą kūną žiūrėjo kaip į meno objektą, taip ir dabar žiūri. O konservatyviajai visuomenės daliai nuogas kūnas ir anksčiau, ir dabar sukelia drebulį", – tvirtino menininkas. Tik jaunimas, anot jo, dabar laisvesnis.
Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje jis ką tik surengė parodą iš JAV vykstančio festivalio "Degantis žmogus". Šiame renginyje nuogas kūnas yra norma. Ar, jo manymu, panašus festivalis galėtų vykti Lietuvoje? "Tai yra visiškai amerikietiškas produktas – protestas prieš puritonišką visuomenę. JAV pliaže net kūdikis negali būti nuogas. Į šį festivalį žmonės susirenka protestuodami prieš visuomenės suvaržymus, griežtus dorovinius įstatymus", – pasakojo menininkas.
Persisotino nuogu kūnu
R.Rakauskas pastebėjo, kad akto fotografija labiausiai domėtasi sovietmečiu – tuomet, kai nuogas kūnas buvo draudžiamas, dėl to – saldus vaisius. Tuo tarpu pernai išleistas Ramūno Danisevičiaus, Valdo Kopūsto ir Rolando Parafinavičiaus akto fotografijų albumas "Nuoga Diena" yra labai prastai parduodamas.
"Visuomenės susidomėjimas nuogu kūno fotografijoje labai smarkiai krito tada, kai tokio kūno tapo pilna visur – televizijoje, spaudoje, internete. Ir veiksmo filmų su nuogybėmis galima prisižiūrėti. Manau, visuomenė tiesiog tokių vaizdų tiesiog persisotino", – svarstė fotomenininkas.
Aktų periodą savo kūryboje perėjęs dailininkas Vytautas Žirgulis pastebi, kad lietuviai savo interjerų aktais puošti nelinkę. "Ir nusipirkti jų ne taip jau paprasta. Juk užsukęs į solidžią dailės galeriją aktų kažin ar surasi, kuomet, tarkim, peizažų ten – pilna. Savo sukurtų aktų aš taip pat į galerijas nenešdavau, jie dažniau likdavo studijoje", – prisipažino dailininkas.
Apsinuoginimas – tabu
Mokslininkai pastebi, kad nuogas kūnas įvairiose visuomenėse interpretuojamas kaip sukeliantis seksualinį susijaudinimą. "Ar nuogas kūnas iš tiesų visada jį sukelia – kitas klausimas. Tačiau visuomenės normos tradiciškai orientuojasi ne į atskirus atvejus, o į statistinį vidurkį. Dėl to visuomenės yra linkusios stipriai kontroliuoti nuogo kūno rodymą", – sako psichologas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Visvaldas Legkauskas.
Anot sociologų, žmogus, suvokiantis visuomenės normų prasmę ir jų taikymo ribas, gali padaryti išimtį, sakyti: "Išsirengti gatvėje yra negerai. O išsirengti meniniais tikslais nėra blogai." Tačiau tai yra sudėtingesnio mąstymo schema, būdinga ne visiems.
Žmonių elgesį tyrinėjantys mokslininkai išskiria su nuogo kūno demonstravimu kūrybos procese susijusius du aplinkinius erzinančius klausimus. Pirma: ar būtina nusirengti tam, kad būtų sukurtas menas? Juk daugeliu atvejų tai daryti nebūtina. Antras aspektas veda į platesnį ginčą, kas yra šiuolaikinis menas. "Kai kuriais atvejais žmonės reiškia nepasitenkinimą ne tiek demonstruojamu nuogu kūnu, kiek nepasitenkinimą menininko kūryba. Juk dėmesio pritraukimas išsirengiant priemonių paprastumu nusileidžia tik dėmesio pritraukimui rėkimu", – teigė V.Legkauskas. Pasak jo, menininkai dažnai bando kapstyti labai giliai, kalbėdami apie tai, kad siekia nuoširdumo, atsivėrimo, laužo tabu, bet ne visiems jiems kažką gilaus pavyksta pasiekti. Nes ne kiekvienas išsirengimas sukuria meną.
Modelių rasti sunku
Fotomenininkai sako: modelių pozuoti aktams sunku buvo rasti ir anksčiau, ir dabar. Matyt, moteris atbaido įsigalėjusi nuostata, esą, jei vyras fotografuoja nuogą moterį, tai greičiausiai su ja ir permiega. "Laikausi griežtų dorovinių tiesų. Kiek turėjau modelių – nėkart nenusižengiau šeimyniniams pasižadėjimams", – sakė akto fotografijų albumą besirengiantis išleisti R.Požerskis. Jis suskaičiavo, kad jam yra pozavę 62 modeliai. "Ir nė viena jų negali manęs apkaltinti netinkamu elgesiu. O apkalbų aš nebijau", – tvirtino fotomenininkas.
