Su parašiuto kaiščiu nesiskiria nei dieną, nei naktį


2008-05-10
Su parašiuto kaiščiu nesiskiria nei dieną, nei naktį

Visuomet kreivai žiūrėjęs į papuošalus „Balticum“ TV laidos „Reidas“ vedėjas Gintaras Vaičekauskas jau kelerius metus nesiskiria su neįprastu pakabuku.

Jo kolegos plienu žvilgantį aksesuarą jau spėjo pakrikštyti ir lokio pirštu, ir vilko iltimi bei apipinti įvairiausiomis legendomis.

Bičiulio dovana

Ką reiškia žurnalisto pakabukas, turbūt žino vos pusantro šimto žmonių – tiek Lietuvoje yra prisiekusių parašiutininkų.

2003 metų rugsėjo 21-ąją G.Vaičekauskas pirmąsyk patyrė laisvo kritimo svaigulį. Parašiuto kaištį, kuris dabar spindi ant kaklo, padovanojo bičiulis, patyręs Klaipėdos parašiutininkų klubo narys.

„Specialiu kaiščiu užsegama parašiuto kuprinė. Iššokus iš lėktuvo ir krentant 200 kilometrų per valandą greičiu pirmiausiai išskleidžiamas mažasis parašiutas. Jis ištraukia kaištį, kuris išlaisvina didįjį parašiutą. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo – kažkokia detalė. Tik parašiutininkai supranta, kokia ji svarbi. Jei ne šis kaištis, galėtum greitai ir skaudžiai pasisveikinti su žeme“, – rimtai dėstė žurnalistas.

Inkrustuoja brangakmeniais

G.Vaičekausko kaištis, su kuriuo jis niekada nesiskiria, pagamintas pagal specialų užsakymą iš nerūdijančio plieno. Turtingi rusai tokius pakabukus užsisako iš aukso, netgi brangakmeniais inkrustuoja. „Kad ir iš kokios medžiagos būtų pagamintas, šis kaištis visame pasaulyje yra su niekuo nesupainiojamas skiriamasis ženklas. Jei užsienyje pamatau žmogų su tokiu pakabuku, jau žinau, kad turėsime, apie ką pasikalbėti“, – tikino G.Vaičekauskas.

G.Vaičekauskas yra atlikęs per 150 šuolių. Pūstis nė nemano: „Palyginti su klubo veteranais, kurie yra šokę daugiau kaip 1000 kartų, mano stažas dar vaikiškas.“

Kiekvienas šuolis kruopščiai aprašomas specialioje knygutėje. Vieną įrašą žymi kaukolės piešinys. G.Vaičekauskas prisipažino kartą vos nežuvęs, tačiau to įvykio prisiminti nepanoro.

Geriau nei seksas!

G.Vaičekauskas prisipažino, kad parašiutizmo jo gyvenime galėjo ir nebūti, jei ne atsitiktinumas.

„Vieną naktį filmuojant laidą tiesiog užkalbino žmogus, tempęs iš įvykio vietos automobilį ir paklausė, ar nenorėčiau šokti su parašiutu. Iškart sutikau. Nuo vaikystės buvau aistringas buriuotojas, tačiau jau pirmąjį kartą iššokęs su parašiutu supratau – tai man“, – šypsojosi klaipėdietis.

Parašiutizmą G.Vaičekauskas vadina šimtaprocentine erotika: „Nežinančiam, kas vyksta laisvo kritimo metu, jausmą sunku apibūdinti. Išsivalai smegeninę konkrečiai. Kartą instruktoriui esu pasakęs – tai geriau nei oralinis seksas.“