Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lemtinga diena artėja
2002-10-04
Leonas ŽALYS
Esama vis daugiau požymių, kad karinė akcija Irake - neišvengiama
Ženklų, kad JAV dar šiais metais smogs Irakui, daugėja. Dienai X artėjant, tebevyksta du lygiagretūs procesai, susiję su Sadamo Huseino likimu.
Jungtinės Tautos (JT), ir ypač Saugumo Tarybos nuolatinės narės, įnirtingai ginčijasi, ar jau pakanka JT rezoliucijų, grūmojančių Bagdado režimui, ar dar ne. Šių diskusijų fone JAV įstatymų leidėjai su prezidentu Džordžu V.Bušu baigia susitarti, kokių įgaliojimų karo atveju jam pakaks.
Dauguma apžvalgininkų mano, kad JAV prezidento, pasiryžusio likviduoti S.Huseino režimą, nesustabdys jau niekas.
Kongresas bus sukalbamas
Senatas vakar pradėjo svarstyti Dž.V.Bušo pasiūlytą rezoliuciją, kuria jis siekia gauti įgaliojimus pradėti karą prieš Iraką. “Amerikos balsas” vakar pranešė, jog Baltieji rūmai tikisi, kad Kongresas didele dauguma netrukus pritars šiam dokumentui.
Prieš tai Dž.V.Bušas pasiekė principinį susitarimą dėl šios rezoliucijos tiek su respublikonų, tiek su demokratų lyderiais. Baltųjų rūmų atstovas ta proga pareiškė, kad “diskusijų pabaigoje Senatas priims rezoliuciją, suteikiančią prezidentui reikiamus įgaliojimus tvarkytis su Sadamu Huseinu ir jo masinio naikinimo ginklais”.
Anot “Amerikos balso”, Kongrese manoma, jog rezoliucijos projektas, dėl kurio respublikonų dominuojami Atstovų rūmai galutinai balsuos kitą savaitę, vargu ar bus žymiai pakeistas. Kitaip sakant, dokumentas suteiks prezidentui būtent tokius įgaliojimus, kokius jis nori gauti.
Pasak Baltųjų rūmų atstovo, “prezidento ir Kongreso lyderių sutarta rezoliucija leis Dž.V.Bušui panaudoti jėgą kaip jam atrodys būtina ir tinkama, siekiant užtikrinti JAV nacionalinį saugumą ir įgyvendinti visas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Irako klausimu”.
Ši biurokratinė formuluotė reiškia, kad Dž.V.Bušas gaus leidimą smogti Irakui.
Maskvos galimybės - ribotos
Būsimasis smūgis Irakui - neišvengiamas, mano daugelis Rusijos politologų. Tik jie nesutaria, kaip dabar turėtų elgtis Maskva. Pavyzdžiui, fondo “Politika” prezidentas Viačeslavas Nikonovas, anot agentūros Interfax, mano, kad “jau atėjo laikas Rusijos atstovams pradėti kalbėtis su amerikiečiais dėl Irako ateities po Sadamo Huseino nuvertimo”.
“Maskva turi susitarti su Vašingtonu, kad, nuvertus diktatorių, naujoji vyriausybė Irake atsižvelgtų į Rusijos interesus šioje šalyje”, - Maskvoje vykusiuose debatuose, skirtuose Irako problemai aptarti, kalbėjo V.Nikonovas.
Tuo tarpu kai kurie jo kolegos išreiškė nuomonę, jog Rusija turi dėti visas pastangas, kad karas nekiltų, tačiau jie nieko konkrečiai nesakė, ką būtent Kremlius turėtų daryti.
Valstybės Dūmos deputatas Konstantinas Kosačiovas per debatus taip pat pareiškė manąs, kad Amerikos intervencija Irake neišvengiama ir kad Rusijos galimybės kaip nors daryti įtaką būsimajai įvykių eigai yra ribotos.
Pasak “Vokiečių bangos”, “šias nuotaikas Maskvoje atspindi santūresni Rusijos oficialių asmenų pareiškimai Vašingtono adresu”. Iki šiol Kremlius tvirtino, kad Rusijos atstovas vetuos bet kokią JT rezoliuciją, duodančią Amerikai teisę atakuoti Iraką.
Vašingtonui užteks vieno sąjungininko
JAV administracijos atstovai nesiliauja kartoję, kad Amerika smogs Irakui netgi tuo atveju, jei Vašingtoną parems tik ištikimasis sąjungininkas - Londonas.
Amerikos pareigūnai sako, kad jie nieko gero nesitiki iš Paryžiaus, kuris tradiciškai siekia apriboti JAV įtaką Europoje.
Tuo pat metu amerikiečiai dar labiau sustiprino Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio politikos kritiką. Taip sužlugo viltys, kad Vašingtono ir Berlyno santykiai po rinkimų Vokietijoje sugrįš į normalias vėžes.
Polemika tarp dviejų svarbių NATO narių šiomis dienomis įsiplieskė su nauja jėga. Amerikos vyriausybės nepasitenkinimas G.Šrioderiu tapo toks didelis, kad emocijos ėmė veržtis per kraštus.
Berlynas užvakar tiesiog neteko žado, kai vidutinio rango, bet vis dėlto oficialus asmuo - Pentagono patarėjas Ričardas Perlas - pasiūlė Vokietijos kancleriui atsistatydinti.
“Būtų geriausia, jei kancleris atsistatydintų, tačiau neatrodo, kad jis ketina taip pasielgti”, - “Vokiečių banga” citavo R.Perlą. Ši radijo stotis pridūrė, kad “po tokių pareiškimų vargu ar galima tikėtis santykių tarp dviejų šalių normalizavimo”.
Tačiau atrodo, kad Europos reikalai Vašingtonui dabar mažiausiai rūpi.
Rūmai slepia ne tik prabangą
Reuters-AFP-BNS. Aštuonis Irako prezidentinius kompleksus, keliančius ypatingą susidomėjimą JT ginkluotės inspektoriams, sudaro 1 058 pastatai - prabangūs rūmai, kiek mažesni svečių namai, biurai, sandėliai ir garažai.
Jungtinės Valstijos pareiškė, jog labai svarbu, kad JT ginklų inspektoriams būtų leista nevaržomai patekti į šiuos prezidentinius kompleksus, už kurių sienų, pasak Vašingtono, slepiama ne tik pasakiška prabanga.
“Kalbame ne apie “Miegančiąją gražuolę”, o apie ypatingai saugomus masyvius statinius, gigantiškus įrenginius. Ką Sadamas Huseinas ten slepia?” - užvakar klausė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Filipas Rikeris.
1997 metais ginkluotės inspektoriai pamėgino gauti leidimą patekti į šiuos kompleksus kaip į vieną iš vietų, kuriose Irakas gali slėpti dokumentus apie savo branduolinius, biologinius, cheminius ir balistinius ginklus. Bagdadas atsisakė įsileisti inspektorius, paskatindamas JT generalinį sekretorių Kofį Ananą 1998 metų vasarį atvykti į Iraką.
K.Ananas susitiko su S.Huseinu, o su Irako premjero pavaduotoju Tariku Azizu pasirašė “savitarpio supratimo memorandumą”. Pagal šį susitarimą iš JT ginklų inspektorių ir aukšto rango diplomatų sudarytai “specialiai grupei” buvo leista atlikti inspekcijas “prezidentiniuose kompleksuose”. 1998 metų kovo 2 dieną JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje buvo išdėstytos inspekcijų procedūros.
Tačiau dabar Jungtinės Valstijos parengė naujos Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriame nurodoma, kad inspektoriai galės netrukdomi apžiūrėti visus norimus objektus Irake, įskaitant ir aštuonerius S.Huseino rūmus, taip pat mečetes ir vyriausybinius pastatus, o nesutikimo atveju Bagdadui grasinama karine jėga.
Galioja senoji tvarka
Vis dėlto kol naujoji rezoliucija nepriimta, galioja senoji tvarka, nors mažai tikėtina, kad inspekcijos būtų atnaujintos iki Saugumo Tarybos sprendimo dėl naujos rezoliucijos.
Per dvi dienas Vienoje vykusias derybas su JT ginkluotės inspektorių grupės vadovu Hansu Bliksu dėl inspekcijų atnaujinimo logistikos Irako pareigūnai leido aiškiai suprasti, kad ankstesnieji susitarimai dėl prezidentinių kompleksų apžiūros tebegalioja.
Aštuoni S.Huseino prezidentiniai kompleksai iš viso užima 31,5 kv. km plotą. Trečdalį šio ploto užima dirbtiniai ežerai.
Vienas šių kompleksų, į vakarus nuo Bagdado centro, ant Tigro upės kranto esantys 17,8 kv. km užimantys Radvanijos rūmai, pasak F.Rikerio, yra 40 kartų didesni nei Baltieji rūmai Vašingtone.
“Visas kompleksas juosiamas tvoros ir griežtai saugomas S.Huseino vidaus saugumo pajėgų. Jo teritorijoje yra daugiau nei 150 statinių, įskaitant ypatingai svarbių asmenų vilas ir rūmus, apsaugos pastatus ir kontrolės postus”, - sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.
Už 90 kilometrų į šiaurę nuo Bagdado esančiame gimtajame S.Huseino mieste - Tikrite stūksantys rūmai dešimt kartų didesni nei Baltieji rūmai, sakė F.Rikeris.
“Šį kompleksą sudaro daugiau nei 30 vilų ir kitų statinių”, - sakė jis, pridūręs, jog visa teritorija nuolat stebima iš sargybos bokštų.
