Barnis dėl raketų


2003-03-01
Barnis dėl raketų

Vašingtonas atmetė Irako pareiškimą ir toliau rengiasi karui

Reuters-ELTA. JAV atmetė Irako pareiškimą, jog jis sutinka sunaikinti savo “Al-Samoud-2” raketas, ir toliau aktyviai rengiasi karui - išleido įsakymą dėl jau šešto amerikiečių lėktuvnešio ir “B-2” bombonešių perdislokavimo į Persijos įlankos regioną.  

Pateiks ataskaitą  

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos narėms karštai ginčijantis dėl karinius veiksmus prieš Iraką sankcionuojančios rezoliucijos projekto, Bagdadas pareiškė “iš principo” sutinkąs pradėti naikinti savo balistines raketas, kurias, JT vertinimu, Irakui draudžiama turėti, kadangi jų nuotolis viršija 150 kilometrų. Apie savo sutikimą Irakas pranešė vyriausiajam ginkluotės inspektoriui Hansui Bliksui adresuotame laiške.

H.Bliksas šį savaitgalį arba pirmadienį pateiks JT Saugumo tarybai svarbią ataskaitą, kurioje apžvelgs trijų mėnesių darbo Irake rezultatus. Sprendžiant pagal į viešumą patekusias ataskaitos ištraukas, kurios, kai kuriais duomenimis, nebūtinai atspindi galutinę JT inspektorių misijos vadovo nuomonę, inspektorių darbo rezultatai nėra vienareikšmiški.

“Irakas galėjo aktyviau ieškoti likusių oficialiai uždraustų daiktų arba pateikti įtikinamų įrodymų, kad tokių daiktų jis nebeturi, - sakoma H.Blikso pranešime. - Rezultatai nusiginklavimo prasme iki šiol buvo labai riboto masto”.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai pasirodė žinių apie H.Blikso ataskaitos detales, Irakas pareiškė sutinkąs patenkinti vyriausiojo inspektoriaus prašymą ir sunaikinti savo “Al-Samoud-2” raketas. Tuo pat metu Irakas konstatavo, kad H.Blikso sprendimas yra “neteisingas ir neatsižvelgiantis į su šiuo klausimu susijusius mokslinius aspektus”.  

Vašingtonui žaidimas nusibodo  

JAV pareigūnai negaišdami laiko atmetė Irako iniciatyvą.

“Būtent toks žaidimas ir tęsiasi jau daug metų, - Vašingtone žurnalistams pasakė JAV gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas. - Tik kai kas nors irakiečiams tampa rimta problema Jungtinėse Tautose, jie paskutinę minutę kelia baltą vėliavą ir sako: gerai, galbūt mes tai padarysime”.

Anot karinio jūrų laivyno šaltinių, San Diego saloje dislokuotas atominis lėktuvnešis “USS Nimitz” į Persijos įlankos regioną tikriausiai išplauks pirmadienį. Prie Persijos įlankos ir Viduržemio jūroje, iš kur galima bet kada atakuoti Iraką, jau yra penki amerikiečių lėktuvnešiai.

Be to, Pentagono teigimu, artimiausiomis dienomis į būsimų karinių veiksmų zoną išskris keli didelio nuotolio, radarų nefiksuojami “B-2” bombonešiai, galintys gabenti po 20 tūkst. 900 kilogramų svorio dirbtiniais Žemės palydovais valdomų bombų.

Persijos įlankos regione JAV ir Didžioji Britanija yra sutelkusios apie 200 tūkst. karių ir šimtus karo lėktuvų, tarp jų ir “B-1” bombonešių bei “F-117” naikintuvų.

Pasak JAV lyderio Džordžo V.Bušo, JAV kartu su sąjungininkėmis jėga nuginkluos Iraką, jeigu Bagdadas nevykdys JT reikalavimų ir savo noru nesunaikins turimų masinio naikinimo ginklų.

Oficialusis Bagdadas kategoriškai neigia turįs tokių ginklų.

Irake jau beveik tris mėnesius dirbantys JT inspektoriai kol kas taip pat nerado tiesioginių įrodymų, kad Irakas turėtų ar kurtų cheminį, bakteriologinį ar branduolinį ginklą.  

Prognozės skiriasi  

Tuo tarpu Rusijos politologai nevienodai prognozuoja būsimojo balsavimo Saugumo taryboje dėl Irako problemos pasekmes.

Rusijos mokslų akademijos JAV ir Kanados instituto direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kremeniukas sakė, jog jeigu Maskva vetuos britų ir amerikiečių pasiūlytą rezoliucijos projektą, JAV pradės rengti kitą dokumentą, “nes po to jiems bus nepatogu pradėti operaciją”.

Mokslininkas taip pat mano, jog “jeigu bus pradėtas karas, Rusijai nieko kito nebeliks, kaip pasiūlyti rezoliuciją, smerkiančią JAV veiksmus, ir tada Saugumo taryba taps ringu”.

Maskvos griežtumą V.Kremeniukas aiškina tuo, jog amerikiečiai kol kas nepasiūlė sandorio, kuris sudomintų Rusiją tiek, kad ji bent susilaikytų per balsavimą. Galimi įvairūs variantai, paaiškino politologas, pavyzdžiui, susitarimas dėl Gruzijos, dėl Rusijos plieno eksporto apribojimo ir kiti kompromisai.

“Šiuo atveju amerikiečiai, žinodami, jog Rusija ir Prancūzija ryžtingai nepritaria karui, pasiūlytų painesnes formuluotes, kad jų partneriai galėtų balsuoti, neprarasdami gero vardo, ir drauge atvertų kelią pradėti kovos veiksmus”, - sakė V.Kremeniukas ir pridūrė, jog kol kas “derybos tęsiasi pagal principą “Rytą pinigai - vakare kėdės”.  

Veto nesutrukdys invazijai  

Tuo tarpu Politikos tyrimų instituto direktorius Sergejus Markovas mano, jog Maskvos veto nesutrukdys Jungtinėms Valstijoms pradėti karą, bet gali rimtai pakirsti Saugumo tarybos autoritetą ir sugriauti pasitikėjimo santykius su Rusija.

Politologas pažymėjo, kad karas Irake reikš JAV kaip pasaulio lyderės krizę, nors jis sumanytas kaip tik šiam lyderiavimui pabrėžti. “Neįmanoma kalbėti apie lyderiavimą, jeigu dauguma pasaulio bendrijos, kurios vardu JAV kalba, šalių yra prieš karą”, - sakė S.Markovas.

Šiandien vienintelis kompromisinis variantas, kuris leistų išvengti karinių veiksmų, S.Markovo nuomone, gali būti tik Sadamo Huseino pasitraukimas drauge su 2-3 tūkstančiais tų, kurie sudaro Irako valdančiuosius sluoksnius.

Savo ruožtu fondo “Politika” prezidentas Viačeslavas Nikonovas mano, jog jeigu Maskva pasinaudos veto teise, Saugumo taryboje ji bus tokia viena. Politologo prognozėmis, prieš Amerikos rezoliuciją nebalsuos nei Prancūzija, kuri pastarąjį kartą taip pasielgė 1956 metais per Sueco krizę, nei Kinija, kuriai santykiai su JAV yra didesnis prioritetas nei su Rusija - Kinijos ir Amerikos prekybos apimtis maždaug 10 kartų didesnė nei Kinijos ir Rusijos, priminė V.Nikonovas.

“Atvirai stoję prieš JAV pozicijas, išbrauksime save iš žaidėjų sąrašo pokario Irake, ir kelti klausimą dėl Irako skolos sugrąžinimo bei Irako verslovių kontroliavimo bus tiesiog neįmanoma”, - mano V.Nikonovas.