Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2008-04-15
Darbo partija pradeda bene originaliausią rinkimų kampaniją. Prieš Seimo rinkimus ši partija gelbės ne Lietuvą, o savo lyderį Viktorą Uspaskichą, teismo sprendimu įkalintą Kėdainiuose.
Darbo partijos strategai niršta: Seimo rinkimai – jau ant nosies, laikas dalyti pažadus, važinėti pas rinkėjus, o partijos lyderis V.Uspaskichas, bene vienintelis iš šios politinės jėgos galintis pasigirti charizma, priverstas tupėti namuose.
Prokurorai po dvejų metų darbo pagaliau baigė tirti vadinamąją Darbo partijos bylą, kuri artimiausiu metu pasieks teismą. Partijos lyderis V.Uspaskichas ir kiti asmenys šioje byloje kaltinami finansinėmis machinacijomis. Prokurorai įtaria, kad Darbo partija galėjo nuslėpti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir nesumokėti apie 4 mln. litų mokesčių valstybei.
„Darbiečiai“ jau susitaikė su tuo, kad ši byla per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus iš jų atims nemažai balsų. Tačiau jiems kur kas sunkiau susitaikyti su tuo, kad teismas nepasiduoda spaudimui ir nepaleidžia iš namų arešto jų lyderio V.Uspaskicho.
Žinoma, V.Uspaskicho atveju šiek tiek abejonių yra. Darbo partijos byla jau ištirta, įtarimai pareikšti, todėl atrodytų, jog laikyti jį namų arešte nėra pagrindo. Kita vertus, šį sprendimą priėmė teismas, išklausęs ir kaltintojų, ir V.Uspaskicho gynėjų argumentus. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, todėl jų sprendimus derėtų vykdyti ir gerbti.
Tačiau „darbiečiai“ mano kitaip. Jie rinkėjams kala į galvas, kad su V.Uspaskichu susidorojo „valstybininkų“ klanas, kuris esą labai bijo „Kėdainių kniaziaus“ sugrįžimo į valdžią. „Darbiečiai“ žada rengti protesto akcijas ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje bei Strasbūre, kur įsikūrusios Europos Parlamento ir Europos Žmogaus Teisių Teismo būstinės. Protesto akcijų organizacinis komitetas įkurtas Seime. Jam priklauso net aštuoni Darbo partijos frakcijos Seime nariai. Jie taip pat ketina aktyviai protestuoti, pavyzdžiui, nedalyvauti parlamento veikloje.
Pastaraisiais metais niekinti valstybę ir prieš ją protestuoti tapo itin populiaru. Galima nekreipti dėmesio, kai tai daro radikalai. Bet kai į valstybę pradeda valytis kojas partijų lyderiai, įstatymų leidėjai, tylėti būtų amoralu.
Rolandas Paksas, Artūras Zuokas, V.Uspaskichas. Visi trys neišlaikė išbandymo valdžia. Jeigu būtų turėję padorumo, būtų seniai pasitraukę ir nebekvaršinę rinkėjams galvų. Bet ne – išpūtė akis ir vėl lenda. Tik dabar jau ne kaip gelbėtojai, o kaip aukos. Kieno? R.Paksas – „chebrokratijos“, A.Zuokas – R.Pakso, V.Uspaskichas – „valstybininkų“. Skriaudėjų pavadinimai – skirtingi, bet esmė lieka ta pati: politikai negali būti kalti, jie yra nepakaltinami.
