Žvilgsnis


2008-01-28
Žvilgsnis

Prieš sulaukdama naujo Europos Sąjungos pripažinimo – partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties – Rusija privalo įvykdyti ankstesniais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus, tarp kurių – ir pareigos prieš Baltijos šalis.

Tokius mūsų atsargiajai diplomatijai nebūdingus žodžius penktadienio vakarą iš Davoso forumo tribūnos rėžė Prezidentas Valdas Adamkus.

Tradicinį Lietuvos diplomatijos leitmotyvą – būtinybę stiprinti santykius su Rusija – šalies vadovas šįkart papildė labai svarbiomis detalėmis. Prieš siūlydamos naują iniciatyvą Maskvai, NATO bei ES privalo išsiaiškinti savo vidines nuostatas ir netoleruoti Rusijos laikysenos kaimynų atžvilgiu.

Kritikuoti V.Adamkų dėl ryžto stokos kuriant mūsų šalies užsienio politiką Lietuvoje jau tapo beveik įprasta, bet šįkart Prezidentas pagrįstai nusipelnė aplodismentų.

Šia kalba jis sustiprino pastarosiomis dienomis tarptautinėje erdvėje vis garsiau skambančius įspėjimus dėl agresyvios Rusijos diplomatijos.

Be to, ją rėžė nepaisydamas viešo šalto dušo, kuriuo išvakarėse jį perliejo artimiausios sąjungininkės – JAV atstovė. Pretendentų, kuriuos Condoleezza Rice galėjo pavadinti „nesąmonės“ autoriais, – ne tiek jau daug, kad nesuprastume, jog žymi dalis šios kritikos tenka mūsų Prezidentui, vos prieš porą dienų britų žiniasklaidą įspėjusiam dėl Rusijos kuriamos naujo šaltojo karo atmosferos.

Žinoma, V.Adamkaus noras išsakyti subtilią kritiką partneriams NATO ir ES nereiškia ženklių Lietuvos užsienio politikos permainų. Vakarų pasaulyje lyderiaujančios JAV yra ir artimiausiu metu liks pagrindinės mūsų sąjungininkės. Gerbti ES užsienio politikos nuostatas esame įsipareigoję narystės sutartyje, o palaikyti Sąjungos senbuves visais gyvenimo klausimais apskritai yra viena nerašytų lietuviškos diplomatijos taisyklių.

Panašu, kad, išskyrus mus, daugiau V.Adamkaus kalba niekam nebuvo įdomi – užsienio žurnalistų pranešimuose apie Davosą ją paprasčiausiai užgožė forume tvyranti nuotaika dėl pasauliui gresiančios didžiausios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų krizės.

Galbūt po šiemetinio V.Adamkaus pasirodymo pasaulinio forumo organizatoriai, leidžiantys Davose vis labiau dominuoti rusams, 2009-aisiais vėl „užmirš“ išsiųsti kvietimą į Vilnių.

Nepaisant šių aplinkybių, šįkart išties buvo verta praleisti progą patylėti.

Bandymu priminti sąjungininkams, kieno sąskaita Kremliaus „diplomatija“ augina sau raumenis, V.Adamkus paprasčiausiai parodė, jog Metų europiečio vardas pernai Briuselyje jam buvo suteiktas ne veltui.