Ar mums reikia šeimos ministerijos?


2008-06-09
Ona Bal­že­kie­nė
Ar mums reikia šeimos ministerijos?

Ne­pa­do­rus par­la­men­to siū­ly­mas

Eko­no­mi­nė kri­zė Lie­tu­vo­je jau šie­pia dan­tis ir ren­gia­si krims­tel­ti kiek­vie­nam. Nes­var­bu, ar tai bus ei­li­nis pi­lie­tis, ar vers­lo at­sto­vas, ar pen­si­nin­kas, ar vals­ty­bės tar­nau­to­jas. Inf­lia­ci­ja ne­var­žo­mai šėls­ta taip pat.

Ši­tos rea­ly­bės ap­sup­ty­je mū­sų Sei­mas nie­ko gud­res­nio ne­su­mąs­tė. Ka­den­ci­jos pa­bai­go­je vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams ėmė su­kti gal­vą dėl vals­ty­bi­nės šei­mos po­li­ti­kos kon­cep­ci­jos. Jei­gu taip gy­vy­biš­kai rei­kė­jo Lie­tu­vai išaiš­kin­ti, kas yra šei­ma, tai rei­kė­jo tik nu­va­žiuo­ti iki pir­mo kai­mo ir pa­klaus­ti to pir­mos su­tik­tos mo­čiu­tės. Bū­tų ga­vę aiš­kų at­sa­ky­mą. Tą at­sa­ky­mą te­rei­kė­jo įra­šy­ti į au­toat­sa­kik­lį. Jei kam nors kil­tų klau­si­mas, kas yra šei­ma, už­tek­tų kils­te­lė­ti te­le­fo­no ra­ge­lį. Grei­ta, pi­gu ir pa­pras­ta.

Pa­gim­dy­ta „ge­nia­li" idė­ja

Pak­raups­ti, kai iš­girs­ti, kad par­la­men­ta­rai pa­si­ža­dė­jo įkur­ti nau­ją mi­nis­te­ri­ją.
Mi­nis­te­ri­jo­je, be abe­jo, bus mi­nist­ras, jo pa­dė­jė­jai ir pa­ta­rė­jai, ir dar dau­gy­bė val­di­nin­kų. Vi­siems rei­kės at­ly­gi­ni­mų, pa­tal­pų, kom­piu­te­rių. Mi­nist­ras tik­rai ne­va­ži­nės tro­lei­bu­su. Iro­niš­ka, bet nau­jai šei­mos mi­nis­te­ri­jai iš­lai­ky­ti bus ati­ma­mi pi­ni­gai iš tų pa­čių šei­mų mo­kes­čių pa­vi­da­lu. Už šei­mos pi­ni­gus pa­si­sam­dy­si­me krū­vą val­di­nin­kų, kad jie mums „tei­sin­gai" paaiš­kin­tų, kas yra ver­tas šei­mos var­do, o kas - ne.

Ministerija atkapstys pinigų?

Gal be rei­ka­lo jau­di­na­mės? Gal nau­jai mi­nis­te­ri­jai iš­lai­ky­ti rei­ka­lin­gos lė­šos bus gau­tos, ap­kar­pius ki­tas mi­nis­te­ri­jas? Gal tik mums pa­mir­šo pra­neš­ti šią džiu­gią nau­jie­ną? So­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja net neiš­rau­do. Kas at­si­ti­ko mū­sų So­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai? Ar jai at­si­bo­do rū­pin­tis šei­mos rei­ka­lais, ar tai neįei­na į jos funk­ci­jas? Mi­nist­rė tu­rė­jo sto­ti mū­ru už lė­šų tau­py­mą ir jų pa­sky­ri­mą so­cia­liai rem­ti­noms šei­moms. Tūks­tan­čiai šei­mų lau­kia ne­su­lau­kia būs­to. O par­la­men­ta­rai žmo­nėms gy­vy­biš­kus klau­si­mus spren­džia, kur­da­mi bran­giai kai­nuo­jan­čias nau­jas mi­nis­te­ri­jas.

Gal tai da­ro to­dėl, kad bū­tų kam kel­ti in­ter­pe­lia­ci­jas? Mes par­la­men­ta­rams mo­ka­me at­ly­gi­ni­mus, ant­ra tiek duo­da­me kan­ce­lia­ri­nėms jų iš­lai­doms, su­tei­kia­me au­to­mo­bi­lius. Pas­ta­tė­me pui­kius rū­mus. Gal iš­leis­ki­me juos ne­mo­ka­mų ato­sto­gų? Su­tau­py­si­me ne­ma­žai pi­ni­gų, ne­mo­kė­da­mi jiems at­ly­gi­ni­mų. Iš­nuo­mo­si­me Sei­mo pa­tal­pas ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riams. Nau­da bus dvi­gu­ba.

Vals­ty­bė gaus pa­ja­mų, ga­lės pa­dė­ti so­cia­liai rem­ti­noms šei­moms. O par­la­men­ta­rai ne­su­gal­vos įkur­ti dar vie­nos mi­nis­te­ri­jos, ku­rią pri­mes mums iš­lai­ky­ti. Ne­be­rei­kės mums mo­kė­ti už to­kius stul­bi­nan­čius at­ra­di­mus, kaip kad „vai­kui ge­riau­sia aug­ti dar­nio­je šei­mo­je".