Žemųjų Šančių kapinių paminklus paslepia žolės


2009-06-25
Eglė Stankevičiūtė
Žemųjų Šančių kapinių paminklus paslepia žolės

Viena darbo diena: tiek užtrunka trys savivaldybės bendrovės darbuotojai, kol nupjauna žolę vos daugiau nei 2 ha Žemųjų Šančių kapinių teritorijoje.

"Viskam – savo eilė. Panemunės ir Žemųjų Šančių kapinėse šienausime, kai bus sutvarkytos Seniavos kapinės. O jų plotas nemažas", – paklaustas, kodėl "Kapinių priežiūros" darbuotojai netvarko Žemųjų Šančių kapinių, kur prie atokesnių kapaviečių vešėjo suaugusio žmogaus kelius siekianti žolė, aiškino bendrovės vadovas Valdemaras Olšauskas.

Apie ilgą eilę prašančiųjų kapinių tvarkdarių pagalbos bylojo ir žydų bendruomenės prašymas dėl svarbių asmenų vizito anksčiau sutvarkyti žydų kapines.

V.Olšauskas pastebėjo, kad šienavimas nėra opiausia istorijos ir kultūros paminklu paskelbtų Žemųjų Šančių kapinių problema. Apleistoje teritorijoje reikia pjauti avarinės būklės šimtamečius medžius ir tvarkyti apgriuvusią tvorą. Aplink kapines gyvenantys žmonės esą neretai buitines atliekas išmeta į kapinių teritoriją.

V.Olšauskas skundėsi, kad šiemet ypač juntamas lėšų stygius: 24 miesto kapinėms tvarkyti skirta tik 2 mln. litų.

Žemųjų Šančių kapinių teritorijoje tvarkdariai pasirodė kitą dieną, po žurnalistų skambučio.

"Pagaliau sutvarkė, nebereikės neštis žirklių žolei kirpti, – džiaugėsi šeimos kapavietės sutvarkyti atėjęs netoliese gyvenantis Žilvinas. – Kai apželdavo, ši vieta labiau primindavo netvarkytą parką nei kapines. Tik vienas kitas virš žolės kyšantis kryžius ar paminklas primindavo, kad čia palaidoti žmonės."

Žemųjų Šančių kapinėse šiuo metu tvarkoma 210 šeimos kapaviečių – tai nesiekia nė pusės visos teritorijos ploto.

"Kapinių priežiūros" darbuotojams retkarčiais kapinių teritoriją padeda tvarkyti netoli esančių mokyklų mokiniai, kareiviai ar politikai.