Sprogimą Kauno I forte tiriantys teisėsaugininkai pagrindinius du įtariamuosius kol kas pageidauja matyti suimtus.

Šešiolikmetis Kauno "Ąžuolo" katalikiškosios vidurinės mokyklos dešimtokas ir trejais metais vyresnis Kauno taikomosios dailės mokyklos antrakursis Robertas Jodaugas šiandien tikėjosi išeiti iš areštinės, kurioje nuo praėjusios savaitės pradžios praleido dešimt dienų.

Vakar teismas nutarė šį terminą pratęsti dar aštuonioms paroms, kurias jaunuoliai privalės praleisti už grotų. Ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams reikia dar šiek tiek laiko, kad byloje būtų surinkta svarbių įrodymų. Ar pakaks šįkart paskirtų aštuonių parų, teisėsaugininkai kol kas nekomentavo.

Suimtieji įtariami prisidėję prie praėjusių metų lapkričio 12-ąją Kauno I forte įvykusios skaudžios nelaimės, kuomet nugriaudėjęs galingas sprogimas smarkiai sužalojo ten viešėjusios devynmetės vilnietės koją. Kriminalistikos ekspertai nustatė, kad buteliukuose buvusi sprogstamoji medžiaga – triacetono triperoksidas. Jai pagaminti reikalingų chemikalų galima įsigyti parduotuvėse.

R.Jodaugui pateikti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Jo namuose per kratas rasti du, kaip įtariama, savadarbiai pistoletai ir kelios dešimtys įvairaus kalibro lygiavamzdžių bei graižtvinių šautuvų šovinių.

Praėjusią savaitę sulaikyti dar du 23 ir 26 metų jaunuoliai – Ruklos mokomajame pulke tarnaujantis kariškis ir Kauno technologijos universiteto studentas, tačiau jie suimti nebuvo. Visi keturi įtariamieji pareigūnams įkliuvo atlikus daug DNR testų ir akylai stebėjus interneto svetainę, kur slapyvardžiais pasivadinę jaunuoliai dalijosi sprogmenų gaminimo paslaptimis.

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi skaitytoja, norėjusi apginti įtarimų šešėlio užgultą R.Jodaugą: "Robertą pažįstu seniai. Patikėkite, seniai nebuvau sutikusi tokio šaunaus jaunuolio. Mano dukra taip pat turi klausos negalią ir jie dalyvauja neprigirdinčiųjų organizacijos veikloje. Robertas ten pats rimčiausias, pats pirmas puola padėti draugams. Žinau, kad ir močiutei, ir tėvams jis daug padeda ir, svarbiausia, jis domisi istorija, o savo mintimis apie Kauno fortų unikalumą uždegė ir visus draugus. Jis su savo bendraminčiais turėjo svajonę sutvarkyti fortus, kad visi galėtų pamatyti šį unikalų statinį, džiaugdavosi radęs kokią senieną. Tokį vaiką reikia palaikyti, o ne daryti atpirkimo ožiu. Tikiu, kad teisėsaugininkai išsiaiškins tikrą nusikaltėlį."