Į olimpiadą – be kamuolio


2008-07-26
Ro­mas Po­de­rys
Į olimpiadą – be kamuolio

Tie­siai iš Lais­vės alė­jos - strim­gal­viais į olim­pi­nes žai­dy­nes. Taip 1924-ai­siais į Pa­ry­žiaus olim­pia­dą vy­ko Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kai, da­bar­ti­nių ša­lies spor­to pro­fe­sio­na­lų pirm­ta­kai.

Ry­toj - įspū­din­gos iš­leis­tu­vės

Kruopš­čiai pa­reng­tos tre­ni­ruo­čių sto­vyk­los, efek­tin­gi at­si­svei­ki­ni­mai ir to­kios pat su­tik­tu­vės, so­li­džios pre­mi­jos už me­da­lius. Ga­liau­siai - be­pre­ce­den­tis „Co­ca-Co­la Hel­le­nic Lie­tu­va" mos­tas: žiū­ro­vams, ry­toj atei­sian­tiems į Vil­niaus „Sie­mens" are­ną pa­ly­dė­ti mū­siš­kių į Pe­ki­no olim­pia­dą, bus iš­da­ly­ti pen­ki tūks­tan­čiai lit­ro tal­pos „Cap­py" apel­si­nų sul­čių pa­ke­lių.

Prieš dau­giau nei 80 me­tų olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se de­biu­ta­vę Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai to­kių gė­ry­bių nė sap­nuo­se ne­re­gė­jo. Bet tuo­me­ti­nius ir šian­die­ni­nius mū­sų olim­pie­čius vie­ni­ja toks pat pa­si­di­džia­vi­mas sa­vo vals­ty­be ir sie­kis ją gar­sin­ti pa­sau­ly­je.

Pra­lai­mė­jo triuškinamai

1924-ai­siais Lie­tu­vos at­le­tai pir­mą kar­tą star­ta­vo va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.
Pa­ry­žiu­je jė­gas iš­mė­gi­no na­cio­na­li­nė fut­bo­lo rink­ti­nė bei du dvi­ra­ti­nin­kai - Juo­zas Vil­pi­šaus­kas ir Isa­kas Ano­li­kas. Fut­bo­li­nin­kai pa­si­ro­dy­mą bai­gė po pir­mų­jų rung­ty­nių, ku­rias 0:9 pra­lai­mė­jo bū­si­mie­siems vi­ce­čem­pio­nams švei­ca­rams, o J.Vil­pi­šaus­kas ir I.Ano­li­kas dėl su­žei­di­mų bei dvi­ra­čių ge­di­mų lenk­ty­nių ne­bai­gė.

Ne­sėk­min­gą is­to­ri­nį de­biu­tą at­per­ka vis re­čiau šių lai­kų spor­te su­tin­ka­mas en­tu­ziaz­mas, anuo­met ta­pęs ne­sut­ram­do­ma va­ro­mą­ja jė­ga ren­gian­tis iš­vy­kai į Pran­cū­zi­jos sos­ti­nę.

Lie­tu­vai nu­spren­dus da­ly­vau­ti olim­pia­do­je, fut­bo­lo ko­man­da bu­vo su­rink­ta per ke­lias die­nas, o vi­sa de­le­ga­ci­ja Pa­ry­žių pa­sie­kė trau­ki­niu po 40 va­lan­dų tru­ku­sios ke­lio­nės tre­čio­sios kla­sės va­go­ne.

Gau­dė tie­siog gat­vė­je

Mū­sų pir­mų­jų olim­pie­čių žy­gis tik­riau­siai bū­tų bu­vęs sėk­min­ges­nis, jei ne or­ga­ni­za­ci­niai ne­sklan­du­mai na­muo­se.

Prieš pust­re­čio mė­ne­sio iki Pa­ry­žiaus žai­dy­nių Lie­tu­vos spor­to ly­gos (LSL) su­si­rin­ki­me kal­bė­ta apie ar­tė­jan­čią olim­pia­dą, ta­čiau tik li­kus vie­nai die­nai iki iš­vy­ki­mo į sku­bų po­sė­dį su­šauk­ta vy­riau­sy­bė sky­rė fut­bo­lo rink­ti­nei 12 tūks­tan­čių li­tų.

Be to, stai­ga pa­si­kei­tus ke­lio­nės da­tai, paaiš­kė­jo, kad ko­man­dai ne­ga­lės pa­dė­ti ge­riau­si Klai­pė­dos žai­dė­jai - jie bū­tų pa­pras­čiau­siai ne­spė­ję lai­ku iš uos­ta­mies­čio at­va­žiuo­ti Kau­ną ir ge­gu­žės 22-ąją iš­vyk­ti į Pran­cū­zi­ją kar­tu su vi­sa de­le­ga­ci­ja.

„Gal­vot­rūk­čiais bu­vo ieš­ko­mi, net gat­vė­je gau­do­mi Kau­no fut­bo­li­nin­kai, ga­mi­na­mos fo­tog­ra­fi­jos, iš­ra­šo­mi už­sie­nio pa­sai, rū­pi­na­ma­si vi­zo­mis", - apie ke­lio­nės iš­va­ka­res sa­vo pri­si­mi­ni­muo­se ra­šė Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos va­do­vas bei žai­dy­nių da­ly­vis Ste­po­nas Gar­ba­čiaus­kas.

Sta­sys Raz­ma, 1924-ųjų Lie­tu­vos olim­pi­nės fut­bo­lo rink­ti­nės žai­dė­jas, yra pa­pa­sa­ko­jęs, kad pa­sku­ti­nė pa­ra prieš iš­vy­ką į Pa­ry­žių bu­vo ypač karš­ta: „Be do­ku­men­tų tvar­ky­mo, li­ko daug ki­tų dar­bų - pa­rū­pin­ti vė­lia­vas, megz­ti­nes, kel­nai­tes, ko­ji­nes, ba­tus. Vi­sa tai tu­rė­jo at­lik­ti pa­tys spor­ti­nin­kai. O juk dar ir pa­čiam rei­kia pa­si­reng­ti ke­lio­nei. Kai ku­riems te­ko bė­gio­ti 100 m var­žy­bų tem­pu ir tik trau­ki­ny­je lais­viau at­si­kvėp­ti."

Nes­pė­jo pa­siim­ti nė mais­to

Lie­tu­vos fi­zi­nio la­vi­ni­mo­si są­jun­gos (LFLS) klu­bui at­sto­va­vęs S.Raz­ma krim­to­si, kad olim­pia­dai reng­ta­si pa­sku­bo­mis.

„Tuo pa­čiu trau­ki­niu va­žia­vo ir Lat­vi­jos fut­bo­lo eki­pa. Kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas pa­si­puo­šęs tai pro­gai pa­da­ry­ta gra­žaus me­ta­lo tau­ti­ne vė­lia­vė­le, su sa­vi­mi vi­sai ke­lio­nei pa­siė­mę daug mais­to. Jau nuo pat anks­ty­vo pa­va­sa­rio jie su­ren­gę daug rung­ty­nių, su­si­žai­dę. Drau­ge va­žiuo­ja tre­ne­riai, ma­sa­žuo­to­jai.

O mū­siš­kiai... Ta mū­sų ko­man­da nė kar­to nė­ra žai­du­si, at­ski­ri as­me­nys dėl aikš­čių sto­kos ma­žai tre­ni­ra­vę­si, re­tas kas spė­jęs duo­nos kąs­nį įsi­dė­ti. Jo­kios vil­ties lai­mė­ti, jo­kio tre­ne­rio, ma­sa­žuo­to­jo, net ir ka­muo­lį pa­mirš­ta paim­ti. Jo­kio tau­ti­nio ženk­lo.

Ge­rai, kad ne­ty­čia at­si­ra­do tau­ti­nio kas­pi­no, ku­rį Eit­kū­nų sto­ty, pa­si­sko­li­nę iš bu­fe­to tar­nau­to­jos ada­tą, vie­nas ki­tam pri­siu­vo­me.

Nors šiuo pa­pras­tu, bet gra­žiu ženk­le­liu pa­si­puo­šę, su­da­rėm iš­vaiz­dą ko­lek­ty­vo, tu­rin­čio bend­rą tiks­lą", - šiuos S.Raz­mos įspū­džius 1924-ai­siais iš­spaus­di­no „Spor­tas".

Ap­ran­gą ly­gi­no kū­nu

Dėl pa­sie­nio for­ma­lu­mų įstri­gę Bel­gi­jo­je ir dau­giau nei 12 va­lan­dų vė­luo­da­mi, „tris nak­tis be mie­go, su­stin­gu­siais są­na­riais ir iš­ti­nu­sio­mis ko­jo­mis" (pa­sak S.Gar­ba­čiaus­ko) Lie­tu­vos olim­pie­čiai at­vy­ko į Pa­ry­žių. Šiek tiek at­si­ga­vę po ke­lio­nės, pa­si­reng­ti dvi­ko­vai su švei­ca­rais Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kai tu­rė­jo maž­daug še­šias va­lan­das. „Ap­ran­ga bu­vo su­glam­žy­ta, tad nak­tį žmo­na su­drė­ki­nu­si po čiu­ži­niu pa­dė­ju­si ly­gi­no", - ra­šė S.Gar­ba­čiaus­kas.

Va­le­ri­jo­nui Bal­čiū­nui, Sta­siui Ja­nu­šaus­kui, Jur­giui Har­ding­so­nui, S.Raz­mai, Vin­cui Bar­tuš­kai, Leo­nui Juo­za­pai­čiui, Ed­var­dui Mi­ku­čiaus­kui, Sta­siui Sa­ba­liaus­kui, S.Gar­ba­čiaus­kui, Han­sui Ge­cui ir Juo­zui Žeb­raus­kui ne­pa­vy­ko rim­čiau pa­si­prie­šin­ti la­biau pa­ty­ru­siems ir su­si­žai­du­siems var­žo­vams, bet Lie­tu­va jau bu­vo ta­pu­si olim­pi­ne ša­li­mi.
Iki šiol Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai olim­pi­nių žai­dy­nių in­di­vi­dua­lio­se ir ko­man­dų rung­ty­se yra iš­ko­vo­ję 29 auk­so me­da­lius.