Festivalis margaspalviais drabužiais


2008-09-19
Eglė Stankevičiūtė
Festivalis margaspalviais drabužiais

Kitoks. Šis apibūdinimas pirmiausia šauna galvon, vertinant IX tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalio "Suklegos" tematiką. Rudenėjant ir paukščiams išskrendant į šiltuosius kraštus, kitą savaitgalį Kaune suklegės muzikos mylėtojai, vertinantys ir puoselėjantys savo ir kaimyninių šalių senąjį muzikos paveldą. Keturiolikos kolektyvų nariai į per šimtmečius sustyguotas dainas žvelgs ne tik tradiciniu, bet ir moderniu žvilgsniu.

Palaidotas ir prisikėlęs

Kertinis vieno Kauną reprezentuojančių festivalių akmuo buvo padėtas prieš vienuolika metų. Tuo metu "Suklegos" išsiskyrė ne tik unikaliu ir lietuvių kalboje neegzistuojančiu pavadinimu, bet ir tapo vienu pirmųjų modernųjį folklorą populiarinančių renginių. "Festivalio pavadinimas gimė netikėtai. Su dviem kolegėm nusprendėme, kad į festivalį žmonės subėga iš įvairių Lietuvos kampelių ir visi džiaugsmingai ir išskirtinai klega.

Taip gimė savitas, lietuviškas ir aiškus daiktavardis – suklegos – dar ir dabar neįrašytas į lietuvių kalbos žodynus", – prisiminė festivalio sumanytoja etnologė Asta Vandytė.
"Suklegos" išgyveno ir ne ypač sėkmingą laikotarpį – dvejus metus jis nebuvo organizuojamas. Praėjusiais metais atgijęs, festivalis stengiasi tradicinio ir šiuolaikinio folkloro mėgėjus stebinti staigmenomis.

Folkloras susipynęs su džiazo ar sunkiojo roko elementais, protėvių kūrinius skrodžiantys technomuzikos intarpai, autentiškos šimtmečius skaičiuojančios dainos – festivalis nepaiso griežtų formų. "Kai kurie kolektyvai keičia melodiją, kompoziciją, tačiau dainų tekstų perrašyti niekas nedrįsta. Per kelis šimtus metų jie ištobulinti, su giliais istorijos ir kultūros pėdsakais", – tikino antrus metus festivalį organizuojantis Artūras Sinkevičius.

Galingas folkloro užtaisas

Rugsėjo 26–28 dienomis festivalis pakvies į tris įvairių folklorinių improvizacijų ir eksperimentinės muzikos koncertus. "Orientuojamės į įvairaus plauko žiūrovus: nuo jaunimo iki senjorų, nuo verslininkų iki menininkų. Kviečiame ir užsienio svečių. Šiemet jų bus trys kolektyvai – nedideliam renginiui tai labai daug. Nenorime kartotis, tad kiekvienais metais stengiamės kviesti vis kitus lietuviškus kolektyvus", – aiškino A.Sinkevičius.

Pirmąjį šventės vakarą organizatoriai tradicinio folkloro mėgėjus kviečia pasiklausyti žemaitiškų dainų, atliekamų Kauno folkloro ansamblio "Lokysta" ir apeigų folkloro grupės "Kūlgrinda" atliekamų sutartinių, susipynusių su indiškais ritmais pulsuojančia tabla. Įspūdingus garsus senoviniais muzikos instrumentais dambreliais leis Egidijus Darulis. Vakaro programoje instrumentines ir vokalines improvizacijas atliks daugiametė festivalio dalyvė – "Keisto folkloro grupė".

"Antrosios dienos vakare vyks didysis koncertas – galingas Baltijos šalių folkloro užtaisas. Garantuoju, čia bus galima išgirsti intelektualios muzikos, išsišėlti šokant. Lietuvoje jau spėjusi išgarsėti grupė "Auli" iš Latvijos nepaliks abejingo nė vieno dūdmaišių ir būgnų muzikai, sukurs audrą scenoje", – įsitikinęs penkiolika metų savo gyvenimą su folkloru siejantis Artūras. Vytauto Didžiojo universiteto salėje vyksiančiame koncerte šiuolaikinio folkloro grupė "Atalyja" pristatys kūrinius iš naujausios savo plokštelės "Saula Riduolėla", o grupė "Virre" iš Estijos viešės festivalyje pirmą kartą ir žada žiūrovus nustebinti eksperimentine ritmine muzika. Koncertą vainikuos jausminga muzika, instrumentų gausa ir autentiškais balsais garsėjanti grupė iš Lenkijos "Orkiestra sw. Mikolaja".

Popmuzikos klodai senka

Folkloru domisi ne tik senjorai. Vis labiau į šį muzikos žanrą atsigręžia jaunimas. Norite įsitikinti? Trečiąją festivalio dieną koncertuos jaunimo folkloro grupės. Kiemelį užlies ir sutartinių projektas "Sutartinės party". Tai vienas ryškiausių kompozitorių Lino Rimšos ir Lino Paulauskio eksperimentinių projektų, jungiantis sutartines su elektronine muzika ir džiazo elementais.

"Folkloras atgimsta – popmuzikos klodai jau senka, vaikai ir paaugliai ieško naujų erdvių. Tačiau gryną, be jokių priemaišų folklorą jaunimas priima sunkiai – tik praėjus tam tikram laikotarpiui jie nori ieškoti gilesnių klodų, paveldėtų iš protėvių", – sakė A.Sinkevičius, vadovaujantis Kauno žygeivių-folkloro klubui "Gilė". Jaunas vadovas ir festivalio organizatorius prisipažįsta, kad pirmą kartą į "Suklegų" festivalį nuėjo vienuoliktoje klasėje ir nepraleido nė vieno jo renginio.

Dabar Artūras domėtis šiuolaikiniu folkloru moko vaikus. Apsilankę "Gilės" repeticijoje, įsitikinome: jaunimėlis neabejingas liaudies melodijoms. "Mes mylim šiuolaikinį folklorą. Daug smagiau patiems dainuoti, nei klausytis įrašų ar žiūrėti folkloro koncertus per televizorių" – aiškino vaikai ir paaugliai, beveik vienbalsiai tikinę eisiantys į "Suklegas". Senąsias lietuvių dainas jie atlieka ne tik repeticijų salėje ar koncertuodami – liaudies melodijos moksleivius lydi ir žygiuose į gamtą.